Lėktuvas ima linguoti, puodelyje banguoja gėrimas, o galvoje sukasi vienas klausimas: kas vyksta? Turbulencija daugeliui kelia nerimą, net jei skraidote ne pirmą kartą. Vis dėlto dažniausiai tai – įprasta skrydžio dalis, kuri atrodo baisiau, nei yra iš tikrųjų.
Kas yra turbulencija
Paprastai tariant, turbulencija – tai „nelygus oras“, kai lėktuvas patenka į netolygiai judančias oro sroves. Ore nuolat vyksta nematomi judėjimai: sūkuriai, vertikalios srovės, staigesni oro tankio ar krypties pokyčiai. Kai lėktuvas kerta tokias zonas, keleiviai pajunta „duobes“ ar trumpus trūkčiojimus.
Turbulencija gali būti įvairaus stiprumo – nuo vos juntamo supavimo iki gerokai intensyvesnių kratymų. Aviacijoje ji dažnai skirstoma į keturis lygius.
Kaip jaučiasi skirtingi turbulencijos lygiai
- Silpna – švelnus, gana reguliarus supavimas ar „ritmiški“ nelygumai. Paprastai įmanoma vaikščioti salone, dažnai tęsiamas aptarnavimas.
- Vidutinė – judesiai tampa labiau nepastovūs, sėdint aiškiau jaučiasi saugos diržo tempimas. Dažniausiai įjungiamas saugos diržų ženklas ir keleivių prašoma atsisėsti.
- Stipri – retesnė, gali pasitaikyti trumpų „nesvarumo“ akimirkų, lėktuvas juda staigiau, o diržas prilaiko tvirčiau.
- Itin stipri – pati rečiausia. Galimi smarkūs trūktelėjimai, o salone nepritvirtinti daiktai gali pajudėti ar būti mėtom i.
Kodėl atsiranda turbulencija
Turbulenciją lemia ne vienas veiksnys: oro temperatūra, vėjo kryptis ir greitis, reljefas, skrydžio aukštis ir net paros metas. Dažniausios priežastys – kai skirtingos oro masės susimaišo arba kai oro srautą „sudrumsčia“ kliūtys.
Jus gali sudominti
Šilto ir šalto oro maišymasis
Kai saulė įšildo žemės paviršių, šiltesnis oras kyla aukštyn ir maišosi su vėsesniu. Toks maišymasis sukuria netolygias sroves, todėl lėktuvas gali imti lengvai ar vidutiniškai kratytis. Tai dažniau juntama žemesniuose aukščiuose, pavyzdžiui, kylant ar leidžiantis.
Reljefas ir kliūtys oro srautui
Oro judėjimą keičia kalnai, aukšti statiniai ar net didesni miškų masyvai. Kai vėjas horizontaliai „atsitrenkia“ į kliūtį, už jos gali formuotis sūkuriai ir nelygūs oro plotai. Todėl skrendant virš kalnuotų vietovių turbulencijos tikimybė dažnai didesnė.
Ar turbulencija pavojinga
Daugeliu atvejų – ne. Turbulencija yra įprastas reiškinys, su kuriuo aviacija susiduria kasdien. Didžiausia reali rizika keleiviams paprastai kyla ne dėl lėktuvo „saugumo“, o dėl to, kad žmogus tuo metu nėra prisisegęs ir staigiau kryptelėjus lėktuvui gali susižeisti.
Skrydžiai planuojami naudojant meteorologinę informaciją, o ore pilotai nuolat gauna naujų duomenų apie sąlygas maršrute, įskaitant kitų įgulų pranešimus apie patirtą „nelygų orą“. Jei įmanoma, ieškoma ramesnio aukščio ar krypties. Lengvos ir vidutinės turbulencijos zonų kartais išvengti nepavyksta, tačiau stipresnių reiškinių atveju paprastai ieškoma saugesnių sprendimų kuo greičiau.
Ką daryti, kai lėktuvas pradeda kratytis
Per turbulenciją svarbiausia – elgtis paprastai ir praktiškai. Kuo mažiau judėsite ir kuo geriau būsite pasiruošę staigesniam trūktelėjimui, tuo ramiau tai praeis.
- Laikykitės įgulos nurodymų. Jei paprašo grįžti į vietą ar sustabdo aptarnavimą, taip ir padarykite.
- Prisisegkite saugos diržą ir laikykite jį užsegtą sėdėdami. Net jei kratymas baigėsi, oro sąlygos gali pasikeisti netikėtai.
- Jei jaučiate įtampą, stebėkite aplinką. Įgulos elgsena dažnai gerai parodo situacijos rimtumą: jei salone viskas vyksta įprastai, greičiausiai tai standartinė skrydžio dalis.
- Nelaikykite daiktų palaidų. Puodelį, telefoną ar kitus smulkius daiktus geriau padėti stabiliai, o ne laikyti ore, kai lėktuvas linguoja.
- Jei kratymas sustiprėja, likite sėdimoje padėtyje. Vaikščiojimas salone tokiu metu yra viena dažniausių nereikalingos rizikos priežasčių.
Nors turbulencija gali atrodyti bauginanti, dažniausiai tai tiesiog natūralūs oro judėjimai, su kuriais lėktuvai ir įgulos yra įpratę susitvarkyti. Keleiviui svarbiausia – prisisegti diržą, išlikti vietoje ir leisti įgulai atlikti savo darbą.
