Ar kada susimąstėte, kaip žodžiai patenka į žodyną? Ar kodėl staiga išpopuliarėję naujadarai ima skambėti pažįstamai kiekvieno lūpose? Galbūt esate žmogus, kuris mėgsta žodžius ir jų istorijas – tokius vadina logofilais.
Naujų žodžių kelias iki žodyno
Norint, kad visiškai naujas žodis atsirastų žodyne, jis pirmiausia turi plačiai paplisti visuomenėje. Žodžiai, kurie girdimi pokalbiuose ar aptinkami spaudoje, turi daug didesnę tikimybę tapti oficialia kalbos dalimi. Stebėti, kokie nauji žodžiai atsiranda kasdienėje kalboje, – nuolatinis kalbos specialistų darbas.
Darbas reikalauja nuolat skaityti įvairius šaltinius, stebėti, kaip kalba keičiasi, ir atrinkti tuos žodžius, kuriuos verta įtraukti į žodyną. Šis procesas – detalus ir nuolat vykstantis, nes kalba nuolat kinta, o žodynas taip pat kasmet atnaujinamas.
Lexikografų darbas
Kai kurie žmonės žodžiams jaučia ypatingą aistrą – jiems idealiai tiktų lexikografo darbas. Šie kalbos specialistai sprendžia, kurie žodžiai taps žodyno dalimi, ir dažnai tenka apsispręsti, ar verta įtraukti ne tik bendrinės kalbos, bet ir šnekamųjų ar naujų žargoninių žodžių. Lexikografai analizuoja įvairiausių sričių tekstus, o jų kasdienybė – tikra kalbos detektyvų veikla.
Be to, lexikografų sprendimai lemia, kaip nauji žodžiai bus apibūdinti, kokias reikšmes įgaus jau esami žodžiai bei kokios senos formulės bus peržiūrėtos. Taip žodynai nuolat prisitaiko prie dinamiškai besikeičiančios kalbos terpės.
Kiek žodžių papildoma žodynuose?
Tikslaus skaičiaus įvardinti beveik neįmanoma, tačiau didžiausi žodynai kasmet pasipildo daugiau kaip tūkstančiu naujų žodžių. Be naujų įrašų, dažnai peržiūrimos ir esamų žodžių reikšmės, kyla naujos apibrėžtys bei redaguojamos senosios. Kalba nuolat keičiasi, tad kiekvienas žodynas yra nuolat tobulinamas.
Kartais netgi įvyksta kurioziškų atvejų, kai žodynuose netyčia atsiduria neegzistuojantys žodžiai – tačiau vėliau jie išimami, kai pastebima klaida.
2020-ųjų naujienos žodynuose
Pastarieji metai išskirtiniai tuo, kad žodynuose atsirado daug naujadarų, susijusių su sveikata ir gyvenimu pandemijos laikotarpiu. Tarp tokių žodžių – tokie kaip “saviizoliacija”, “bekontaktis” ar “kaktos termometras”. Taip pat žodyne atsirado trumpiniai, apibūdinantys nuotolinį darbą bei apsaugos priemones. Greta šių žodžių atsirado ir naujų technologijų ar interneto kultūros sąvokų, pavyzdžiui, “giluminė klastotė” ar “gerbėjų menas”.
Slengas ir jo vieta žodyne
Jei sugalvojote naują žodį, kuris, jūsų manymu, vertas vietos žodyne, žinokite – nepakanka tik to, kad žodis jūsų dažnai vartojamas. Toks žodis privalo būti žinomas ir dažnai vartojamas tarp platesnio žmonių rato. Būtent nuolatinis ir reikšmingas žodžio naudojimas lemia, ar jis taps žodyno dalimi. Pavyzdžiui, žinomas trumpinys “Oho!” oficialiai buvo įtrauktas į žodyną tuomet, kai jo vartojimas buvo stebimis daugelį metų.
Neologizmai: kaip gimsta nauji žodžiai?
Neologizmas – tai visai naujas, neseniai sukurtas žodis, nuo anksčiau nebuvo vartojamas. Daugelį jų kūrė kalbos mylėtojai, rašytojai ar novatoriai, kurie eksperimentuoja su kalba, suteikia žodžiams naujų reikšmių ir sudaro naujų junginių.
Per visą istoriją atsirado daugybė tokių žodžių – klasikinių kūrinių autoriams priskiriama tūkstančiai naujų terminų, kurių dalis tapo neatskiriama kalbos dalimi. Neologizmai kuria modernios kalbos veidą ir rodo, kad kalba – lyg gyvas, nuolat besikeičiantis organizmas.
