Galimybė naršyti internete skrydžio metu – net ir maždaug 11 kilometrų aukštyje – šiandien daugeliui jau tapo įprasta. Vis dėlto pats principas, kaip lėktuve atsiranda ryšys, daug kam atrodo tarsi magija: juk telefonas ore su mobiliojo ryšio bokštais stabiliai nesusijungia. Iš tikrųjų lėktuvo internetas veikia per specialias sistemas, kurios leidžia orlaiviui „pasiimti“ ryšį iš žemės arba iš palydovų ir paversti saloną belaidžio ryšio zona.
- 1.Kaip veikia internetas lėktuve
- 2.Koks būna interneto greitis skrydžio metu
- 3.Kaip prisijungti prie „Wi‑Fi“ lėktuve
- 4.Ar visi skrydžiai turi „Wi‑Fi“
- 5.Ar lėktuvai turi „savo“ „Wi‑Fi“
- 6.Ar internetas lėktuve būna nemokamas
- 7.Ar verta naudotis „Wi‑Fi“ skrydžio metu
- 8.Ar galima žiūrėti filmus per lėktuvo internetą
Kaip veikia internetas lėktuve
Skrydžiuose dažniausiai naudojami du pagrindiniai sprendimai: ryšys iš oro į žemę ir palydovinis ryšys. Kuris bus naudojamas, priklauso nuo maršruto, oro linijų įrangos ir ryšio paslaugų infrastruktūros.
Ryšys „oras–žemė“
„Oras–žemė“ (angl. air-to-ground) sistema savo logika primena ryšį, kurį įprastai naudoja mobilieji įrenginiai. Ant lėktuvo (dažniausiai jo apačioje) įrengta antena palaiko ryšį su antžeminiais siųstuvais. Orlaiviui judant, sistema automatiškai persijungia prie artimiausio bokšto – taip ryšys palaikomas be didelių pertrūkių.
Lėktuvas tuomet veikia kaip „karštasis taškas“: keleiviai prisijungia prie belaidžio tinklo ir gali atlikti daugumą įprastų veiksmų internete – tikrinti paštą, rašyti žinutes, naudotis programėlėmis ar klausytis muzikos.
Šis metodas turi aiškų trūkumą: virš didelių vandens plotų ar atokių teritorijų bokštų tiesiog nėra. Todėl, pavyzdžiui, ilguose maršrutuose virš vandenynų dažniau taikomas kitas sprendimas.
Palydovinis ryšys
Palydoviniu atveju internetas į lėktuvą atkeliauja per orbitoje esančius palydovus. Lėktuvas ryšį palaiko per specialią anteną, įprastai sumontuotą ant fiuzeliažo viršaus. Palydovai savo ruožtu yra susieti su antžeminėmis stotimis, kurios prijungtos prie įprasto interneto tinklo.
Skrydžio metu orlaivis jungiasi prie artimiausio palydovo ir, judėdamas maršrutu, „perduoda“ ryšį tarp palydovų, kad internetas išliktų pasiekiamas kuo stabiliau.
Palydovinės sistemos gali veikti skirtingo tipo ryšio juostose. Vienos labiau tinka paprastesnėms užduotims (pvz., naršymui ar laiškams), kitos geriau susitvarko su didesniu duomenų srautu (pvz., vaizdo turiniu), tačiau praktiniai rezultatai priklauso nuo konkretaus sprendimo ir apkrovos.
Koks būna interneto greitis skrydžio metu
Nors technologijos sparčiai tobulėjo, lėktuvo internetas paprastai turi ribotą bendrą pajėgumą, kuris dalijamas visiems keleiviams. Dažnai realūs greičiai vienam orlaiviui gali svyruoti maždaug nuo kelių dešimčių iki beveik poros šimtų megabitų per sekundę (pvz., apie 32–195 Mb/s), priklausomai nuo naudojamos sistemos ir ryšio paslaugos.
Vadinasi, net jei technologiškai ryšys „stiprus“, tikrasis jūsų greitis gali sumažėti, kai prie tinklo vienu metu jungiasi daug žmonių.
Kodėl ryšys kartais lėtėja arba dingsta
- Didelė apkrova: kuo daugiau keleivių vienu metu naršo, tuo mažiau greičio tenka kiekvienam.
- Maršrutas ir padengimas: atokios teritorijos gali turėti retesnį bokštų ar palydovų padengimą, todėl ryšys gali būti ne toks stabilus.
- Oro sąlygos: stiprus oras ir krituliai gali trukdyti signalui, ypač kai naudojamas palydovinis ryšys.
- Skrydžio parametrai: didelis aukštis ir greitis kelia papildomų iššūkių signalo stabilumui.
Dėl šių priežasčių dalis oro linijų derina skirtingus ryšio tiekėjus ar technologijas, kad keleiviams užtikrintų patikimesnį prisijungimą.
Kaip prisijungti prie „Wi‑Fi“ lėktuve
Skrydžio metu patikimiausias būdas būti internete yra prisijungti būtent prie lėktuvo belaidžio tinklo. Telefonams bandyti „gaudyti“ įprastą mobilųjį ryšį ore nėra praktiška, nes dėl aukščio, greičio ir technologinių ribojimų stabilus ryšys su antžeminiais bokštais paprastai neįmanomas.
Dažniausias prisijungimo scenarijus atrodo taip:
- įjungiate skrydžio režimą (Airplane Mode);
- įsijungiate „Wi‑Fi“ ir įrenginio nustatymuose pasirenkate lėktuvo tinklą;
- prisijungus dažnai atidaromas naršyklės langas, kuriame pasirenkamas planas (nemokamas arba mokamas) ir patvirtinamos sąlygos.
Ar visi skrydžiai turi „Wi‑Fi“
Ne. Interneto prieinamumas priklauso nuo oro linijų, orlaivio modelio, maršruto ir įdiegtos įrangos. Informacija apie ryšį dažniausiai pateikiama perkant bilietą arba jau lėktuve (pvz., instrukcijose salone).
Vis dėlto bendra kryptis aiški: ryšio sprendimai plečiami, o patikimumas palaipsniui gerėja, todėl „Wi‑Fi“ vis dažniau atsiranda tiek trumpuose, tiek tarptautiniuose skrydžiuose.
Ar lėktuvai turi „savo“ „Wi‑Fi“
Net jei oro linijos ryšį pristato kaip savo paslaugą, pats internetas vis tiek remiasi išoriniais kanalais: antžeminiais siųstuvais arba palydovais. Lėktuvas iš esmės tik persiunčia gautą ryšį į saloną ir sukuria keleiviams belaidžio tinklo prieigą.
Ar internetas lėktuve būna nemokamas
Taisyklės skiriasi. Vienos oro linijos siūlo visiškai nemokamą internetą, kitos – nemokamas žinutes, o pilną naršymą parduoda už mokestį. Kaina dažnai priklauso nuo to, kiek laiko būsite prisijungę, kokį planą pasirinksite ir kokio duomenų srauto reikia.
Praktikoje galima sutikti įvairių modelių: nuo kelių eurų už trumpą prisijungimą iki brangesnių planų ilgiems skrydžiams. Be to, dalis vežėjų siūlo mėnesinius ar metinius interneto planus dažnai keliaujantiems.
Ar verta naudotis „Wi‑Fi“ skrydžio metu
Jei internetas reikalingas darbui, svarbiems pranešimams ar koordinacijai kelionėje, alternatyvų praktiškai nėra. Tačiau jei planuojate tik pramoginį naršymą, verta įvertinti kainą: ilgesniuose skrydžiuose ji gali pastebimai išaugti.
Ar galima žiūrėti filmus per lėktuvo internetą
Taip, bet ne visada sklandžiai. Kadangi visi keleiviai dalijasi tuo pačiu ryšio „pyragu“, transliacijos kokybė gali svyruoti, ypač piko metu. Jei norite užtikrintos patirties, patikimiausia dalį turinio atsisiųsti dar prieš skrydį ir mažiau priklausyti nuo interneto ore.
