Patikimi žmonės šalia – ne prabanga, o vienas svarbiausių suaugusio gyvenimo „saugiklių“. Vis dėlto daug kas pastebi, kad bėgant metams draugų ratas siaurėja, naujos pažintys gimsta lėčiau, o vienišumo jausmas užklumpa net ir turint darbą, šeimą ar aktyvią dienotvarkę. Nors sprendimas atrodo paprastas – susirasti daugiau draugų – realybėje suaugusiam tai dažnai tampa tikru iššūkiu.
Tyrimai rodo, kad vienišumas šiandien tapo dažnas: nemaža dalis žmonių sako besijaučiantys vieni, dalis neturi artimo draugo, o kai kurie apskritai neturi artimų ryšių. Situaciją sunkina ir pasikeitęs gyvenimo būdas: nuotolinis darbas, mažiau spontaniškų susitikimų, daugiau laiko namuose. Dėl to natūralių progų „susitrinti“ su kitais žmonėmis – gerokai mažiau nei anksčiau.
Vaikystėje ir paauglystėje draugystės mezgasi lengviau, nes mus nuolat suveda tos pačios vietos ir pasikartojantys, neplanuoti kontaktai: pamokos, pertraukos, būreliai, sportas. Suaugus dažnai prireikia sąmoningo sprendimo ir pastangų: santykiai rečiau užsimezga „šiaip“, o tam, kad taptų artimi, reikia laiko, pasikartojančių susitikimų ir šiek tiek atvirumo.
Socialinis įsitraukimas siejamas su geresne savijauta ir bendru gyvenimo pasitenkinimu. Kitaip tariant, ryšiai su žmonėmis – vienas patikimiausių ilgalaikės gerovės veiksnių. Žemiau – praktiškos idėjos, kaip suaugusiam žmogui kurti draugystes ir jas gilinti.
Kodėl suaugusiam svarbu turėti draugų
Draugystė dažnai vertinama kaip „malonus priedas“ prie kasdienybės, tačiau ji atlieka ir labai konkrečias funkcijas. Turint artimų žmonių šalia, lengviau išlaikyti emocinį stabilumą, išgyventi pokyčius ir jaustis įprasminant kasdienybę.
- Mažesnis vienišumo jausmas. Net keli reguliarūs, šilti ryšiai gali reikšmingai sumažinti atskirties jausmą.
- Daugiau emocinės atramos. Draugai dažnai būna tie, su kuriais galima pasidalinti ir džiaugsmais, ir sunkumais.
- Geresnė savijauta kasdien. Socialinis aktyvumas siejamas su didesniu gyvenimo pasitenkinimu.
- Daugiau prasmės ir įvairovės. Skirtingi žmonės į gyvenimą atneša naujų temų, veiklų, perspektyvų.
- Sveikesni įpročiai ir daugiau motyvacijos. Turint artimų ryšių dažnai lengviau išlaikyti rutiną, įsitraukti į veiklas, judėti.
Kaip susirasti draugų suaugus
Naujos draugystės dažniausiai atsiranda ne iš vieno „sėkmingo pasimatymo“, o iš daugybės mažų veiksmų: parašytos žinutės, pakvietimo, pakartotinių susitikimų. Žemiau pateikti žingsniai padeda sukurti sąlygas, kuriose artumas gimsta natūraliau.
Būkite iniciatyvūs
Laukti, kol draugystė „tiesiog nutiks“, suaugus dažnai reiškia laukti labai ilgai. Santykius kuria veiksmas: pasiūlymas susitikti, priminimas apie save, paprastas „kaip laikaisi?“. Tyrimai rodo, kad įsitikinimas, jog draugystė priklauso vien nuo sėkmės ar atsitiktinumo, ilgainiui siejasi su didesniu vienišumo jausmu. Kitaip tariant, iniciatyva – ne „įkyrumas“, o strategija.
Puoselėkite optimistišką nusiteikimą
Žmonėms, kurie tikisi gero kontakto, dažnai lengviau pradėti ir tęsti bendravimą: jie rečiau nuleidžia rankas, jei kitas žmogus iškart neatsako, ir mažiau suka galvą, ką apie juos pagalvos. Pozityvus, šiltas tonas paprastai daro mus patrauklesnius pašnekovus – su tokiais žmonėmis kitiems paprasčiau atsipalaiduoti.
Susidarykite trumpą „artėjimo“ sąrašą
Naujų draugų paieška gali atrodyti varginanti, ypač jeigu esate santūresni. Tada padeda paprastas pratimas: išsirinkite 3–5 žmones, kuriuos jau pažįstate (kolegos, kaimynai, pažįstami iš veiklų), bet su kuriais norėtumėte glaudesnio ryšio. Tuomet pasirinkite mažą, konkrečią iniciatyvą:
- parašykite trumpą žinutę;
- pakvieskite kavos ar pasivaikščioti;
- pasidalinkite nuotrauka ar prisiminimu, kuris priminė tą žmogų;
- nusiųskite mintį ar temą, kuri galėtų tapti pokalbio pradžia.
Dažnai būtent tokie maži gestai „atrakina“ gilesnį bendravimą.
Neapsiribokite vienu žmogumi
Natūralu norėti vieno „labiausiai artimo“ draugo, tačiau realybėje vienas žmogus retai gali atliepti visus poreikius: vienam patinka aktyvus laisvalaikis, kitam – gilūs pokalbiai, trečias geriausiai palaiko sunkiu metu. Tyrimai, vertinę vidutinio amžiaus žmonių patirtis, rodo, kad keli artimi draugai (pavyzdžiui, 3–5) dažnai siejasi su didesniu gyvenimo pasitenkinimu.
Priimkite nejaukumą kaip procesą
Pirmi susitikimai neretai būna keisti: ką sakyti, kiek klausti, ar ne per daug atsiverti? Tai normalu. Įdomu tai, kad žmonės linkę pervertinti, kiek nejaukus bus pirmas pokalbis, o kita pusė dažniausiai taip pat nenori tylos ar įtampos. Jei nejauku, tai nebūtinai ženklas, kad „ne jūsų žmogus“ – dažnai tai tiesiog naujumo efektas.
Skirkite laiko ir kartojimosi
Artumas paprastai gimsta ne per vieną susitikimą. Dažnai minimi duomenys rodo, kad artimai draugystei susiformuoti gali prireikti daugiau nei 200 valandų bendro laiko per kelias savaites ar mėnesius. Todėl ypač padeda veiklos, kurios savaime užtikrina reguliarumą:
- kursai ar mokymai;
- savanorystė;
- komandinis sportas ar reguliarūs užsiėmimai;
- klubai, bendruomenės, nuolatiniai susitikimai.
Kartojimasis sumažina spaudimą „iškart rasti ryšį“ ir leidžia santykiui bręsti natūraliai.
Leiskite sau būti šiek tiek atviresniems
Draugystė stiprėja tada, kai pokalbis neapsiriboja tik paviršiumi. Atvirumas nebūtinai reiškia pasakoti intymiausias detales – kartais pakanka pripažinti, kad savaitė buvo sunki, kad nerimaujate dėl kažko, ar kad jums svarbi kito žmogaus nuomonė. Jei norite švelniai pagilinti pokalbį, tinka paprasta schema „geriausia dalis – sunkiausia dalis“:
- Kas šią savaitę buvo smagiausia?
- Kas buvo labiausiai varginantis ar įtemptas momentas?
Toks formatas yra saugus, bet padeda pereiti nuo small talk prie tikro ryšio.
Treniruokite socialinius įgūdžius
Po ilgesnių izoliacijos ar intensyvaus nuotolinio darbo periodų daugelis pastebėjo, kad bendrauti tapo sunkiau. Tai normalu: socialiniai įgūdžiai stiprėja nuo praktikos. Tyrimuose, kuriuose žmonėms buvo siūloma kasdien trumpai pakalbinti nepažįstamą asmenį, dalyviai po savaitės jautė mažiau baimės būti atstumti ir labiau pasitikėjo savo gebėjimu palaikyti pokalbį.
Kaip palaikyti naują draugystę, kad ji nenutrūktų
Surasti žmogų – tik pradžia. Kad ryšys išliktų, dažniausiai reikia dviejų dalykų: pastovumo ir aiškumo.
- Siūlykite konkretumą. Vietoj „reikėtų kada susitikti“ dažniau veikia „gal antradienį po darbo 18 val. pasivaikštom?“
- Kurkit mažas tradicijas. Reguliari kava kartą per mėnesį ar bendras užsiėmimas padeda palaikyti ryšį be papildomo planavimo streso.
- Leiskite draugystei būti netobulai. Kartais vienas žmogus būna užimtesnis, kartais – kitas. Svarbiausia, kad ryšys laikui bėgant turėtų „grįžtamąjį“ judėjimą.
Suaugusiųjų draugystės dažnai reikalauja daugiau sąmoningumo nei mokyklos laikais, bet jos gali būti ne mažiau artimos ir prasmingos. Pradėkite nuo mažų, realistiškų veiksmų – ir suteikite santykiams laiko užaugti.
