ZZ augalas (zamiokulkas) pelnytai laikomas vienu lengviausiai prižiūrimų kambarinių augalų. Jis atrodo įspūdingai: stačios, tvirtos šakos ir blizgūs, pailgi lapai suteikia interjerui „modernios žalumos“ efektą, o pats augalas paprastai užauga iki maždaug 60–90 cm. Dar geriau tai, kad šiam augalui nereikia nei sudėtingos priežiūros, nei daug šviesos, todėl jis puikiai tinka pradedantiesiems.
Kur geriausia statyti zz augalą
Zamiokulkui labiausiai tinka nuo silpnos iki ryškios, bet išsklaidytos šviesos vieta. Puikiai tinka palangė ar erdvė netoli lango, į kurį nepatenka tiesioginiai vidurdienio saulės spinduliai. Jei saulė šviečia tiesiai ant lapų (ypač pietinėje pusėje), jie gali „nudegti“ ir prarasti gražią išvaizdą.
Visiška tamsa augalui netinka, tačiau jis gali augti ir patalpoje be langų, jei gauna pakankamai stiprios dirbtinės šviesos (pvz., ryškaus fluorescencinio apšvietimo).
Temperatūra ir oro drėgmė
Kasdienė kambario temperatūra paprastai yra ideali: apie 18–24 °C. Kadangi augalas kilęs iš drėgnesnio klimato, jam patinka, kai oras nėra pernelyg sausas. Stenkitės nelaikyti vazono prie šildytuvų ar kondicionierių, kurie sausina orą. Jei lapų galiukai pradeda ruduoti, tai gali būti ženklas, jog patalpoje per sausa – kartais padeda lengvas lapų apipurškimas.
Dulkės ant lapų
Blizgūs zamiokulko lapai greitai „surenka“ dulkes. Kartkartėmis nuvalykite juos drėgna šluoste – taip augalas atrodys geriau, o lapams bus lengviau atlikti savo funkcijas.
Saugumas namuose su augintiniais
Šis augalas yra toksiškas katėms ir šunims, todėl verta jį laikyti ten, kur augintinis nepasieks ir nebandys paragauti lapų.
Kaip prižiūrėti zz augalą kasdien
Teisinga vieta – tik pradžia. Ilgalaikę sėkmę labiausiai lemia trys dalykai: tinkamas substratas, saikingas laistymas ir minimalus tręšimas.
Dirvožemis: svarbiausia – drenažas
Zamiokulkui reikia itin laidžios, vandens neužlaikančios žemės. Geriausiai tinka vazoninė žemė, papildyta perlitu – tai smulkios baltos dalelės, kurios pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą.
Pagal rūgštingumą augalas dažniausiai gerai jaučiasi neutralioje ar šiek tiek rūgščioje terpėje (apie pH 6–7), o tai atitinka daugumą universalių kambarinių augalų žemių mišinių.
Augimas lėtas, todėl persodinimo prireikia retai – dažniausiai tik po kelių metų, kai šaknys pradeda akivaizdžiai spausti vazoną.
Laistymas: verčiau per mažai nei per daug
Zamiokulkas turi bulvę primenančius šakniastiebius (rizomas), kurie kaupia vandenį. Dėl to per gausus laistymas yra dažnesnė problema nei sausra.
- Laistykite tik tada, kai viršutiniai keli centimetrai žemės aiškiai išdžiūvę (dažnai tai būna maždaug kas 2 savaites, priklausomai nuo šviesos ir temperatūros).
- Po laistymo nepalikite vandens padėkle – šaknys nemėgsta stovėti drėgmėje, didėja puvinio rizika.
- Žiemą laistymą paprastai verta smarkiai sumažinti, ypač jei augalas nebeauga aktyviai.
Kaip suprasti, ar pataikote su vandens kiekiu? Geltonuojantys lapai dažnai signalizuoja perlaistymą. O jei lapai pradeda kristi, gali būti, kad vandens trūksta.
Trąšos: minimaliai ir tik aktyvaus augimo metu
Šiam augalui trąšų reikia nedaug, nes rizomos geba sukaupti ne tik vandenį, bet ir maisto medžiagas. Paprastai pakanka universalių kambarinių augalų trąšų, naudojamų perpus mažesne koncentracija, kartą per mėnesį augimo sezonu. Šaltuoju metų laiku tręšimą geriau pristabdyti.
Dažniausi kenkėjai ir kaip juos suvaldyti
Nors zamiokulkas laikomas atspariu, kartais jį vis tiek gali užpulti įprasti kambariniai kenkėjai. Dažniausiai pasitaiko:
- voratinklinės erkės (gali matytis ploni „voratinkliai“),
- amarai (smulkūs žalsvi, rusvi ar juodi vabzdžiai, dažnai lapų apačioje),
- miltuotieji skydamariai (baltos, pūkuotos „vatos“ gumulėlius primenančios sankaupos),
- skydamariai (smulkūs, sukelia tarsi „šarvelio“ dėmeles ant lapų).
Praktinis sprendimas – nuplauti lapus insekticidiniu muilu ir prireikus panaudoti neemo aliejų. Svarbu apdoroti ir lapų apatinę pusę, kur kenkėjai dažnai slepiasi.
Kaip dauginti zz augalą
Jei norite daugiau vazonų namuose arba planuojate pasidalinti augalu, zamiokulką galima dauginti keliais būdais. Visi jie nesudėtingi, tačiau reikia kantrybės – šis augalas neskuba.
1) Dauginimas stiebu
Nupjaukite subrendusį stiebą ir įstatykite jo galą į nedidelį kiekį vandens (apie 1–2 cm). Stebėkite, kad vandens lygis išliktų panašus. Po kurio laiko turėtų susiformuoti rizoma ir smulkios šaknys. Kai jų atsiranda pakankamai, stiebą galima sodinti į vazoninę žemę. Šis būdas dažnai laikomas vienu greičiausių.
2) Dauginimas lapu
Nukirpkite lapą su trumpu lapkočiu. Galite:
- įsodinti į lengvą, laidų substratą ir palaikyti tolygią drėgmę, kol formuosis šaknys, arba
- pamerkti lapą į nedidelį vandens kiekį, kol pradės formuotis rizoma.
Pastebėta, kad šiltesnė aplinka (apie 24–29 °C) dažnai padidina sėkmės tikimybę – kai kas tam naudoja šildomą kilimėlį daiginimui.
3) Dauginimas dalijant rizomas
Persodinant galima atskirti 1–2 augalo dalis taip, kad kiekviena turėtų šakniastiebio fragmentą. Atskirtas dalis pasodinkite į atskirus vazonus. Kadangi zamiokulkas auga lėtai, naujai padalinti augalai pilną „krūmo“ vaizdą dažnai atgauna tik po ilgesnio laiko.
