Tinkamai rūpindamiesi galite ne tik pagerinti augintinio kasdienę savijautą, bet ir realiai pailginti jo gyvenimą. Tai nėra vien „sėkmės“ klausimas – dažniausiai ilgiau ir sveikiau gyvena tie šunys bei katės, kurių mityba subalansuota, kurie juda, gauna dėmesio ir reguliariai tikrinami pas veterinarą.
- 1.Svoris: tylus veiksnys, kuris trumpina gyvenimą
- 2.Reguliarūs vizitai pas veterinarą – ankstyvas problemų „pagavimas“
- 3.Mitybos mados: kodėl ne viskas, kas populiaru, yra reikalinga
- 4.Judėjimas: planas dažnai veikia geriau nei pažadai
- 5.Dantų priežiūra: dažna problema, apie kurią lengva pamiršti
- 6.Apsauga nuo parazitų: prevencija paprastai pigesnė už gydymą
- 7.Gyvūno draudimas: kada jis gali pasiteisinti
- 8.DNR testai: informacija, kuri gali padėti numatyti rizikas
- 9.Kaip padėti senstančiam augintiniui jaustis saugiau
Gyvūnų sveikatos priežiūra per pastaruosius dešimtmečius stipriai pažengė. Vakcinacijos, profilaktiniai tyrimai, geresnė diagnostika, chirurgija ir reabilitacija leidžia sėkmingai suvaldyti ligas bei traumas, kurios anksčiau galėjo gerokai sutrumpinti augintinio amžių. Kai kuriais atvejais net sudėtingos ortopedinės operacijos ir po jų taikoma fizioterapija padeda gyvūnui grįžti į normalų, aktyvų gyvenimą.
Vis dėlto pasirinkimų tiek daug, kad lengva pasiklysti: specialūs pašarai, įvairūs priedai, draudimas, genetiniai testai, nauji profilaktikos būdai. Žemiau – aiškiai sudėlioti svarbiausi principai, kurie dažniausiai duoda didžiausią naudą augintinio sveikatai ir ilgaamžiškumui.
Svoris: tylus veiksnys, kuris trumpina gyvenimą
Antsvoris ir nutukimas yra viena dažniausių šiuolaikinių augintinių problemų. Skaičiuojama, kad su per dideliu svoriu susiduria apie 60 % kačių ir apie 56 % šunų. Papildomi kilogramai nėra vien estetikos klausimas – jie didina riziką sirgti diabetu, kai kuriomis onkologinėmis ligomis, sukelia kvėpavimo sunkumus, o sąnariams tenkanti apkrova gali paspartinti artrito atsiradimą ir pabloginti jo eigą.
Tyrimai rodo, kad antsvoris šunims gali sutrumpinti gyvenimo trukmę net iki maždaug 2,5 metų, palyginti su idealaus svorio bendraamžiais.
Kaip suprasti, ar svoris tinkamas
- Žiūrint iš viršaus turėtų matytis aiški „liemens“ įduba.
- Šonkaulius turėtumėte lengvai apčiuopti, bet jie neturėtų ryškiai matytis.
Kas dažniausiai padeda
- Šiek tiek ilgesni pasivaikščiojimai ar papildomi aktyvumo žaidimai kasdien.
- Mažiau skanėstų ir tikslesnis jų kiekio dozavimas.
- Reguliarus svėrimas (namuose ar klinikoje) ir porcija pagal realų, o ne „iš akies“ įvertintą poreikį.
Reguliarūs vizitai pas veterinarą – ankstyvas problemų „pagavimas“
Kaip ir žmonėms, laiku atlikti patikrinimai leidžia pastebėti sveikatos pokyčius ankstyvoje stadijoje, kai gydymas paprastai būna paprastesnis ir efektyvesnis. Kadangi augintiniai sensta greičiau, kai kurios būklės gali vystytis sparčiai.
Vertinga laikytis įprasto profilaktikos plano: vakcinacijos, nukirminimo, periodinių apžiūrų. Taip pat neretai siūlomi sveikatingumo planai, kurie gali apimti apžiūras, skiepus, dantų higieną ir reikalingus tyrimus.
Mitybos mados: kodėl ne viskas, kas populiaru, yra reikalinga
Augintiniams būtina jų rūšiai pritaikyta mityba. Pavyzdžiui, daugumai kačių kasdien reikia gyvūninės kilmės baltymų. Tuo pačiu augintinių mityboje pasitaiko „trendų“, kurie skamba patraukliai, bet ne visada turi aiškų pagrindą.
Vienas pavyzdys – pašarai be glitimo. Glitimo netoleravimas ar alergija augintiniams laikomi labai retu reiškiniu, todėl vien dėl mados pereiti prie „be glitimo“ raciono dažniausiai nėra būtinybės, nebent veterinaras rekomenduoja kitaip.
Judėjimas: planas dažnai veikia geriau nei pažadai
Kasdienis aktyvumas padeda išlaikyti normalų svorį, gerina širdies ir kraujagyslių būklę, mažina elgesio problemas ir stiprina ryšį su šeimininku. Naudinga turėti aiškų judėjimo planą, kurį lengva išlaikyti ilgą laiką.
- Daugeliui šunų tinka maždaug 30 minučių iki 2 valandų aktyvumo per dieną (trukmė priklauso nuo veislės, amžiaus ir sveikatos).
- Sportiškesnėms veislėms paprastai reikia daugiau krūvio, o mažesniems ar lėtesniems šunims gali pakakti trumpesnių, bet reguliarių pasivaikščiojimų.
- Kates galima išjudinti interaktyviais žaidimais, žaislais su katžole ar įrengtomis aukštesnėmis vietomis laipiojimui ir stebėjimui.
Jei mėgstate technologijas, kai kurie išmanūs antkakliai ar sekimo prietaisai gali padėti stebėti aktyvumą ir kitus rodiklius, tačiau svarbiausia vis tiek lieka nuoseklūs kasdieniai įpročiai.
Dantų priežiūra: dažna problema, apie kurią lengva pamiršti
Dantų ir dantenų ligos yra paplitusios: vertinama, kad su dantų ligomis susiduria apie 68 % kačių ir 76 % šunų. Prasta burnos higiena siejama ir su platesnėmis sveikatos problemomis, įskaitant širdies bei inkstų ligas.
Kas padeda praktiškai
- Kasdienis dantų valymas gyvūnams skirta pasta ir šepetėliu (ar antpirščiu).
- Švelnus pripratinimas: pradėkite nuo trumpų sesijų, kad augintinis nepatirtų streso.
- Profesionali burnos higiena veterinarijos klinikoje bent kartą per metus (ar pagal individualią rekomendaciją).
Apsauga nuo parazitų: prevencija paprastai pigesnė už gydymą
Parazitai ir užkrečiamos ligos gali paliesti bet kurį augintinį. Pavyzdžiui, širdies kirmėlių rizika siejama su uodais, o erkės kelia pavojų daugelyje vietovių. Todėl verta neapsiriboti vien sezoniniu budrumu.
- Reguliariai apžiūrėkite gyvūno kailį ir odą dėl erkių.
- Su veterinaru aptarkite profilaktikos priemones: preparatus, planą pagal gyvenamą vietą, sezoną ir augintinio gyvenimo būdą.
Gyvūno draudimas: kada jis gali pasiteisinti
Sudėtingesnės operacijos, stacionaras ar reabilitacija gali kainuoti daug, todėl daliai šeimų aktualus augintinio draudimas. Skirtingi planai gali apimti tik nelaimingus atsitikimus arba platesnę apsaugą, įtraukiant ir profilaktinę priežiūrą. Taip pat dažniausiai taikomos išskaitos.
Kainos priklauso nuo plano apimties, gyvūno amžiaus, veislės ir kitų veiksnių. Praktikoje galima sutikti tiek kuklesnių planų (apie keliasdešimt eurų per mėnesį ar mažiau), tiek išsamesnių, kainuojančių gerokai daugiau. Vertinant naudą svarbu pagalvoti, kokio lygio gydymą norėtumėte galėti suteikti, jei įvyktų rimta trauma ar liga.
DNR testai: informacija, kuri gali padėti numatyti rizikas
Genetiniai testai šunims kartais naudojami ne vien smalsumui patenkinti. Žinant tikėtiną veislių „mišinį“, galima geriau įvertinti polinkį į kai kurias būkles, kurios dažniau pasitaiko tam tikrose veislėse. Pavyzdžiui, kai kuriems didesniems šunims dažniau nustatoma klubo sąnario displazija.
Vis dėlto svarbu prisiminti, kad tokie testai nėra absoliučiai tikslūs – jie labiau padeda susiaurinti tikimybių ratą ir planuoti prevenciją kartu su veterinaru.
Kaip padėti senstančiam augintiniui jaustis saugiau
Senjoro amžių katės dažniausiai pasiekia maždaug 11–14 gyvenimo metais, o šunys – apie 7–8 metus (priklausomai nuo dydžio ir veislės). Bėgant metams dažniau pasireiškia sąnarių sustingimas, silpnėja regėjimas, didėja griuvimų rizika, todėl verta pritaikyti namus kasdieniam patogumui.
- Jei katei sunku įlipti į kraiko dėžę, praverčia žemesniais kraštais modelis.
- Jei prastėja regėjimas, daugiau šviesos laiptinėje ar tamsesniuose koridoriuose gali sumažinti traumų riziką.
- Ant slidžių grindų padėkite kilimėlius, o laiptų viršuje apsvarstykite apsaugines užtvaras, kad sumažintumėte nukritimo tikimybę.
Ilgesnis ir kokybiškesnis augintinio gyvenimas dažniausiai susideda iš paprastų, bet nuoseklių dalykų: sveiko svorio, judėjimo, burnos higienos, parazitų prevencijos ir reguliarių veterinarinių patikrų. Kai šie pagrindai sutvarkyti, papildomos priemonės tampa daug aiškesnės ir lengviau atsirinkti, kas iš tiesų verta dėmesio.
