„Apsiversk“ triukas skirtas ne vien tam, kad sužavėtumėte svečius. Mokydami šuns apsiversti galite padėti jam jaustis drąsiau, duoti naudingos protinės veiklos ir sustiprinti tarpusavio ryšį. Nors tai nėra toks praktiškas įgūdis kaip „sėdėt“ ar „pas mane“, daugeliui šunų šis žaidybinis mokymas tampa smagia rutina, kuri kuria pasitikėjimą ir saugumo jausmą, ypač kai viskas vyksta šuns tempu ir su gausiais apdovanojimais.
Be to, triukų mokymas – puikus būdas „įjungti“ šuns smegenis. Tokios užduotys skatina sprendimų paiešką, padeda išlaikyti protinį aktyvumą ir prisideda prie geresnio kūno valdymo bei savo judesių suvokimo. Žemiau rasite aiškią, žingsnis po žingsnio struktūrą, kaip išmokyti apsiversti tiek šuniuką, tiek suaugusį ar vyresnį šunį.
Kada geriausia mokyti šunį apsiversti
Šuo gali mokytis bet kuriame amžiuje, tačiau svarbu įvertinti, ar šis triukas jam fiziškai patogus. Apsivertimas reikalauja lankstumo ir tam tikros apkrovos sąnariams bei stuburui, todėl bendra sveikatos būklė, judrumas ir kūno sudėjimas turi reikšmės. Šunims su ilgesniu, kaulėtu stuburu, gilesne krūtine ar sąnarių problemomis (pavyzdžiui, artritu) šis judesys kartais būna sudėtingesnis.
Jei šuo turi žinomų sveikatos bėdų arba akivaizdžiai nenori apsiversti, dažnai protingiau rinktis kitą triuką, kuris jam bus patogesnis. Jei kyla abejonių, prieš įtraukdami apsivertimą į treniruotes pasitarkite su veterinaru arba šunų reabilitacijos specialistu.
Ko prireiks norint išmokyti „apsiversk“
Specialios įrangos paprastai nereikia – svarbiausia pasiruošti taip, kad šuniui būtų aišku, saugu ir motyvuojančiai skanu.
- Maži, minkšti ir kvapnūs skanėstai (kad būtų lengva greitai apdovanoti)
- Rami vieta be trukdžių
- Neslystantis, švelnesnis pagrindas (kilimas, jogos kilimėlis, žolė)
Kaip išmokyti šunį apsiversti: žingsniai
1. Pradėkite nuo tinkamos vietos
Sėkmei labai padeda mažiau dirgiklių. Šunų parkas ar kambarys, kuriame laksto vaikai, dažnai tampa per dideliu iššūkiu. Rinkitės ramią, šuniui pažįstamą erdvę – tylų kambarį arba aptvertą kiemo vietą.
Taip pat įvertinkite paviršių: ant slidžių grindų šuniui gali būti nejauku, todėl geriau mokyti ant kilimo, kilimėlio ar žolės.
2. Įtvirtinkite komandą „gulėt“
„Apsiversk“ labai lengva mokyti tik tada, kai šuo patikimai guli pagal komandą. Jei šuo sėdi, priglauskite skanėstą prie nosies ir lėtai vesdami žemyn nukreipkite jį link krūtinės, tada – iki žemės, šiek tiek nuo letenų ir į savo pusę. Sekdamas skanėstą šuo natūraliai atsiguls.
Kai tik šuo atsigula, iš karto apdovanokite. Kartokite, kol judesys tampa aiškus ir stabilus. Tada pridėkite žodinį signalą „gulėt“ ir pamažu mažinkite rankos vedimą bei skanėstų panaudojimą kaip „masalo“ (bet apdovanojimus palikite motyvacijai).
3. Išmokykite persiversti ant šono
Kai šuo guli, metas pereiti prie tarpinio etapo – atsigulimo ant šono. Laikykite skanėstą prie pat nosies ir lėtai veskite link peties. Tikslas – kad šuo pasuktų galvą ir „nuvažiuotų“ ant vieno šono.
Jei šuo dar nesupranta, suskaidykite užduotį: pirmiausia apdovanokite vien už galvos pasukimą, tada – už menkiausią kūno pasvirimą. Jei šuo linkęs gulėti „ant vieno klubo“, veskite į tą pusę – taip jam paprasčiau. Kiekvieną kartą, kai šuo atsiduria ant šono, apdovanokite nedelsdami.
4. Pereikite prie pilno apsivertimo
Kai persivertimas ant šono tapo patikimas, veskite skanėstą toliau: nuo peties – link nugaros vidurio, o paskui – žemyn, kad šuo tęstų judesį ir persiverstų per nugarą į kitą pusę. Judėkite lėtai ir aiškiai, kad šuo spėtų „sekti“ skanėstą.
Kartokite trumpomis serijomis, daug girkite ir apdovanokite tiksliai tuo momentu, kai atliekamas norimas veiksmas. Svarbu stebėti šuns kūno kalbą: apsivertimas ant nugaros kai kuriems šunims gali būti nepatogi ar „pažeidžiama“ poza, todėl bet kokie nerimo ar diskomforto ženklai reiškia, kad reikia pristabdyti.
5. Pridėkite komandą „apsiversk“
Kai šuo jau reguliariai apsiverčia nuo pradžios iki galo, įveskite žodinį signalą. Pradėdami vedimą skanėstu, aiškiai ir linksmai pasakykite „apsiversk“. Kelias treniruotes naudokite ir signalą, ir vedimą, ir apdovanojimą – taip šuo susies komandą su veiksmu.
Vėliau palaipsniui mažinkite vedimą ranka, palikdami žodinę komandą kaip pagrindinį signalą. Vis dėlto net ir „įtvirtinus“ triuką, šunį verta pagirti ir kartkartėmis apdovanoti, kad motyvacija išliktų aukšta.
6. Mokykite skirtingose vietose
Šunys ne visada automatiškai „perkelia“ įgūdį į naują aplinką, todėl apsivertimą verta praktikuoti keliose vietose. Pradėkite namuose, tada pereikite į kiemą, o tik vėliau – į vietas, kur daugiau dirgiklių.
Jei norite patikrinti, ar komanda tikrai suprasta, paprašykite, kad triuką pabandytų „užsakyti“ ir kitas šeimos narys ar pažįstamas.
Ką daryti, jei šuo nesiverčia
Ne visi šunys apsiverčia iš karto: vieniems tai „sulipsta“ greitai, kitiems reikia daugiau laiko, net jei jie labai imlūs. Jei šuo stringa ties perėjimu nuo šono prie pilno persivertimo arba atrodo sutrikęs, nutraukite treniruotę tą dieną ir grįžkite žingsniu atgal kitą kartą.
- Sutrumpinkite treniruotę: kelios minutės dažnai veiksmingiau nei ilgas kartojimas.
- Apdovanokite už mažus žingsnius: pirmiausia už galvos pasukimą, tada už kūno pasvirimą, vėliau – už perėjimą ant šono.
- Patikrinkite paviršių: jei slidu ar kieta, šuo gali vengti judesio.
- Rinkitės „stipresnius“ skanėstus: sudėtingesniems etapams kartais reikia didesnės motyvacijos.
- Stebėkite komfortą: jei šuo rodo įtampą ar vengimą, geriau rinktis kitą triuką arba pasitarti su specialistu.
