Bioremediacija – tai įdomi sritis tiems, kurie domisi ekologija, ekosistemomis ir gamtos atkūrimu. Šis procesas apima augalų, bakterijų ar grybų naudojimą užterštam orui, dirvožemiui ar vandeniui valyti. Gamtos procesai gali būti pritaikyti siekiant pašalinti mūsų sukurtą taršą.
Ekosistemų žala ir bioremediacijos galimybės
Žmogaus veikla dažnai kenkia aplinkai. Daugelis kraštovaizdžių ir ekosistemų buvo smarkiai pažeistos dėl pramoninės veiklos ir netinkamo atliekų tvarkymo. Vis dėlto bioremediacija suteikia galimybę pašalinti ar sumažinti teršalus ir atkurti jau pažeistas ekosistemas.
Oro valymas
Biologinis anglies fiksavimas yra vienas įdomiausių bioremediacijos pavyzdžių. Pavyzdžiui, „Algoland“ projektas panaudoja fotosintezę anglies dioksido surinkimui pramoniniu lygiu.
Mikroalga yra perspektyvus biologinis įrankis CO2 surinkimui, tuo pačiu metu gaminant biokurą, maistą, pašarus bei kitus vertingus produktus, tokius kaip kosmetika ar bioaktyvios medžiagos. Jungtinėje Karalystėje esančioje „Drax“ elektrinėje CO2 paverčiamas žuvų maistu. Kartu jūrų dumbliai nagrinėjami kaip potenciali priemonė anglies dioksido surinkimui bioperdirbimo įmonėse.
Jus gali sudominti
Bioremediacija taip pat apima mikroorganizmų naudojimą kitiems oro teršalams šalinti. Daugelyje gamyklų biofiltracija jau pakeitė cheminį teršalų valymą, nes mikroorganizmai teršalus paverčia anglies dioksidu, vandeniu ar druskomis. Tai vienintelis biologinis metodas, taikomas oro teršalams valyti.
Be to, pramoniniuose procesuose gali būti naudojami fermentai, kurie mažina kenksmingų teršalų kiekį. Įdomus pavyzdys – fermentas, galintis skaidyti plastiką.
Miesto teritorijose biologiniai sprendimai, tokie kaip medžių ir samanų sodinimas, padeda mažinti oro taršą. Kai kurios samanų rūšys geba kaupti sunkiuosius metalus ir absorbuoti azoto oksidus bei kitas kenksmingas medžiagas. Tai paskatino „City Tree“ – samanų filtrų, naudojamų miestuose, kūrimą. Vienas toks filtras gali prilygti 275 medžiams.
Vandens valymas
Vanduo vis dažniau valomas naudojant mikroorganizmų bioreaktorius. Taip pat bakterijos ir grybai pasitelkiami užterštam gruntui ir požeminiam vandeniui valyti in-situ metodais. Tyrėjai nagrinėja mikrofaunos, tokios kaip nematodai ir pirmuonys, vaidmenį dirvožemio bioremediacijoje.
Vandens valymo srityje taip pat pasitelkiami augalai, naudojant nendrių filtravimo sistemas ir dirbtines pelkes. Šie metodai padeda užkirsti kelią taršai, atsirandančiai dėl kelių paviršiaus nutekėjimo. Toks bioremediacijos metodas vadinamas fitoremediacija.
Dirvožemio valymas
Tam tikri grybai yra naudingi ekosistemų atkūrimui ir bioremediacijai. Grybų naudojimas šiam tikslui vadinamas mikoremediacija. Jie gali suskaidyti, absorbuoti ir paversti atliekas naudingais produktais.
Be to, hiperakumuliaciniai augalai gali būti auginami užterštose vietose, kad iš dirvožemio būtų pašalinti sunkieji metalai ir kitos kenksmingos medžiagos. Atkuriant kraštovaizdžius, pritaikomas specifinių augalų gebėjimas kaupti toksines medžiagas.
Gamta kaip sprendimų šaltinis
Gamta turi daug sprendimų, galinčių padėti atkurti žmogaus sukeltą žalą. Biologiniai metodai suteikia viltį ištaisyti praeities klaidas. Tačiau būtina stengtis išvengti aplinkos pažeidimų ir mažinti taršą jau dabar. Pereinant prie anglies mažinimo laikotarpio, biologiniai sprendimai gali tapti svarbia kelio į švaresnę ateitį dalimi.
