Daugelis yra girdėję apie Mirusiųjų dieną, tačiau dažnai ši šventė painiojama su Helovinu – net ir tuomet, kai jas skiria ne tik skirtingos datos, bet ir tradicijos. Mirusiųjų diena turi savitą istoriją bei prasmę, įsišaknijusią Lotynų Amerikos kultūroje jau tūkstančius metų.
Kada švenčiama Mirusiųjų diena
Mirusiųjų dienos minėjimas vyksta lapkričio 1 ir 2 dienomis. Ankstesniais laikais ši šventė būdavo rengiama vasaros pabaigoje, tačiau atėjus kolonizatoriams, šios datos buvo sutapatintos su krikščioniškomis šventėmis. Dabartinis Mirusiųjų dienos laikas iš dalies susijęs su Vėlinėmis.
Paprastai – kas yra Mirusiųjų diena
Mirusiųjų diena – savotiška proga, kai gyvieji susirenka pagerbti savo artimųjų, jau išėjusių iš šio pasaulio, atminimo. Tikima, kad per šią šventę mirusiųjų sielos sugrįžta aplankyti savo šeimos narių ir draugų. Tai nėra liūdnas atsisveikinimas, priešingai – šią dieną namus ir kapines užlieja spalvos, muzika ir džiaugsmas.
Kaip švenčiama Mirusiųjų diena
Daugelis šeimų kuria atminimo stalus, vadinamus ofrenda. Juos puošia velionių nuotraukos, žvakės, gėlės, indeliai vandens ir mylėtieji patiekalai, kuriais kadaise mėgavosi mirusieji. Altoriuje dažnai išdėstomi trys lygiai, simbolizuojantys požemį, žemiškąjį gyvenimą ir anapusybę.
Didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, sostinėje, vyksta iškilmingos eisenos. Jose žmonės pasipuošia išraiškingomis kaukėmis ir gyvybingomis skulptūrėlėmis, vaizduojančiomis skeletus – ši tradicija primena senovines apeigas, kai garbinta gyvenimo ir mirties pusiausvyra. Susirinkusieji dažnai ištapomi spalvingomis kaukolės formos dekoracijomis – tai žaismė su mirties simbolika, kuri virsta džiaugsmo akcentu šventėje.
Istorinės ištakos
Mirusiųjų dienos pagrindas glūdi ikikolumbinėje Lotynų Amerikos istorijoje. Jos šaknys siekia Mezoamerikos civilizacijas, ypatingą reikšmę teikusias mirties ciklui. Senovės bendruomenės pagerbdavo mirties deivę, kuri, pasak legendų, rūpindavosi mirusiųjų pasauliu, taip pat siejosi su prisikėlimu ir atgimimu. Šios šventės būdavo ilgos ir iškilmingos, o jų pagrindas – tikėjimas, kad mirusiųjų atminimas neleidžia jiems išnykti iš šeimos ir bendruomenės gyvenimo.
Vėliau, Europos kultūrai susiliejus su vietinėmis tradicijomis, išsivystė spalvingos Mirusiųjų dienos apeigos, kurios išlaikė tiek senąsias, tiek krikščioniškas šventės reikšmes.
Kuo Mirusiųjų diena skiriasi nuo Vėlinių
Nors abi šventės minimos panašiu metu ir skirtos mirusiesiems atminti, jų šaknys skirtingos. Mirusiųjų diena kilo iš vietinių papročių, persmelktų džiaugsmo ir gyvenimo šventimo, o Vėlinės atsirado krikščioniškoje tradicijoje kaip proga melstis už mirusiųjų sielas.
Ypač Lotynų Amerikoje Mirusiųjų diena tapo linksma, pilna garsų, skonio ir spalvos švente, suburiančia šeimas vėl prisiminti išėjusius artimuosius bei išreikšti viltį, kad jų atminimas gyvas tol, kol yra kas prisimena.
Įdomūs faktai apie Mirusiųjų dieną
- Viena iš labiausiai atpažįstamų šventės puošmenų – spalvotos popierinės gėlės, kuriomis puošiami namai ir kapai.
- Skeletų simbolika ne simbolizuoja baimę, o pabrėžia mirtį kaip natūralią gyvenimo dalį.
- Daugelis šeimų kepa ypatingą saldžią duoną, puošiamą kaulų atvaizdais – ji tampa svarbia kasdiene šventės dalimi.
Mirusiųjų diena – tai nuotaikingas prisiminimas apie išėjusius ir gražus priminimas, jog mūsų artimųjų istorija tęsiasi tol, kol apie juos kalbama ir švenčiamas jų gyvenimas.
