Stichinės audros, tokios kaip uraganai, dažniausiai kelia didžiausią nerimą dėl galimų pavojų žmonėms ir jų namams. Tačiau nemažai gamtos entuziastų po didelio vėjo ir lietaus siaučių ima domėtis: kokį poveikį tokios audros turi paukščiams?
Kaip paukščiai išgyvena audrą
Šiuolaikiniai įspėjimų tinklai leidžia žmonėms pasiruošti atėjusiai audrai, tačiau laukiniai paukščiai tokios prabangos neturi. Kai kurie mokslininkai spėja, jog paukščiai, galbūt, geba pajusti toli esantį uragano dundesį, tačiau kol kas tokiam gebėjimui nėra įrodymų. Dažniausiai apie artėjančią stichiją paukščiai sužino tada, kai ima stiprėti vėjas ir dažnėti lietūs.
Dalis stambesnių paukščių gali spėti išskristi, jei tik neturi jauniklių ar kiaušinių. Tačiau dauguma paukščių pasilieka ir ieško saugių vietų pasislėpti. Geniai neretai glaudžiasi prie apsaugotos medžio pusės arba slepiasi drevėse, o dainuojantys paukščiai – storuose, tankiuose krūmuose. Kai kurie sparnuočiai slepiasi po pastatais ar šalia pastatų užuovėjoje ir stengiasi pralaukti audros piką.
Deja, ne visi paukščiai išgyvena galingą stichiją, tačiau didelė dalis jų pasirodo vėl po to, kai audra praeina. Ypač prie pakrantės gyvenantys sparnuočiai, pavyzdžiui, pelkinės rūšys, gali būti priversti ieškoti naujų namų, kai kyla vandens lygis. Paukščiai, besiveisiantys paplūdimiuose ar smėlėtose salose, pavasario pradžioje yra itin pažeidžiami – stipri audra gali sunaikinti jų lizdus ir jauniklius dar iki šiems pradedant savarankiškai skraidyti.
Jus gali sudominti
Gyvenamosios aplinkos pokyčiai po uraganų
Net ir pasibaigus audrai, jos padariniai dar ilgai atsispindi gamtoje. Miškai ir pelkės po stiprių uraganų kartais nesugrįžta į buvusią būklę ištisus metus. Vis dėlto, audros gali lemti ir teigiamų pokyčių – išversti medžiai kuria naujas erdves ir didina paukščių rūšių įvairovę.
Migracija ir audros
Rudenį per atvirą vandenį migruojančius paukščius uraganai gali paveikti dar anksčiau, nei šios pasiekia krantą. Nuo rugpjūčio vidurio daugybė sparnuočių keliauja į pietus, kirsdami vandenynus ar jūras. Patekę į audros išorinius vėjus, šie paukščiai dažnai atsiduria uragano akyje – toje tylioje audros dalyje, apsuptoje stiprių vėjų žiedo.
Migruojantys paukščiai yra priversti skristi kartu su audra, kol ši galiausiai pasiekia sausumą. Tuomet sparnuočiai nusileidžia, ieško slėptuvės ir ilsisi prieš tolesnę migraciją. Neretas reiškinys, kai po stiprios audros pakrantėse randama tūkstančiai nuvargusių migruojančių paukščių.
Pajūrio paukščiai uragano metu
Paukščiai, kurių didžioji gyvenimo dalis prabėga jūroje, pavyzdžiui, tam tikros žuvėdrų ar audrų paukščių rūšys, taip pat susitelkia uragano akyje. Likti ramybės zonoje jiems dažnai yra lengviau, nei mėginti įveikti stiprius vėjus. Kai audra nuneša tokius paukščius toli į žemyną, jie gali būti pastebėti ir netikėtuose vietose, kartais net prie vietinių vandens telkinių.
Kaip padėti paukščiams po audros
Pasibaigus uraganui vertėtų apžiūrėti aplinką – ar nėra sužeistų ar išsekusių paukščių. Įvairios gamtai draugiškos iniciatyvos gali padėti sparnuočiams greičiau atsistatyti. Sodinant vietinius augalus ar paliekant laukinių erdvių aplink namus, sukuriamos papildomos slėptuvės ir maitinimosi vietos paukščiams, kol gamta vėl atgauna pusiausvyrą.
