Netekti mylimo augintinio gali būti be galo skaudu ir net sukrėsti – nesvarbu, ar tai buvo šuo, katė, paukštis ar žuvelė. Žmogus, išgyvenantis tokį gedulą, dažnai jaučiasi vienišas, nes aplinkiniai ne visada supranta, kokia stipri gali būti emocinė įtaka. Jei šalia yra draugas, kolega ar artimasis, netekęs gyvūno, natūralu pasimesti: ką pasakyti, kaip paguosti, ar jūsų žodžiai apskritai padės. Tačiau net paprastas buvimas šalia ir nuoširdus dėmesys gali tapti tuo, kas padeda ištverti pirmąsias dienas.
Gyvūno mirtis daugeliui reiškia ne tik praradimą, bet ir kasdienybės lūžį: namai staiga atrodo tylesni, tuštesni, o įprastos rutinos nebelieka. Tokiomis akimirkomis žmogų gali aplankyti visa emocijų banga – liūdesys, pyktis, tuštuma, nerimas. Neretas palydovas yra ir kaltė: gal atrodė, kad sprendimai buvo priimti per anksti ar per vėlai, gal vizitas pas veterinarą nesuteikė tiek šilumos, kiek reikėjo, o jei augintinis mirė šeimininkui nedalyvaujant, tas jausmas gali dar labiau sustiprėti.
Būtent todėl aplinkinių parama yra labai svarbi. Jūsų žinutė, skambutis ar apsilankymas padeda žmogui suprasti, kad jo skausmas yra matomas ir teisėtas. Toliau – praktiški būdai, kaip paguosti, ir idėjos, ką verta (ir ko neverta) sakyti.
Kaip paguosti žmogų, netekusį augintinio
Žmonės gedi skirtingai. Vieni nori kalbėti ir dalintis prisiminimais, kiti užsisklendžia ir išgyvena tyliai. Geriausias kelias – prisitaikyti prie žmogaus tempo: neskubinti, neversti atsiverti, bet aiškiai parodyti, kad esate šalia.
Aplankykite ir tiesiog pabūkite šalia
Jei turite galimybę, gyvas susitikimas dažnai suteikia daugiau šilumos nei bet kokie „teisingi“ sakiniai. Kartais geriausia pagalba – pasivaikščiojimas, ramus pasėdėjimas kartu, arbatos puodelis ir paprastas buvimas toje pačioje erdvėje.
Žmogus gali norėti pasakoti apie augintinio charakterį, juokingus įpročius, bendras akimirkas ar net paskutines dienas. Sekite jo užuominas: jei kalba – klausykite, jei tyli – gerbkite tylą. Svarbiausia – patvirtinti, kad jo jausmai normalūs.
Pasiūlykite konkrečią, apčiuopiamą pagalbą
Gedint dažnai stinga jėgų kasdieniams dalykams. Vietoj abstraktaus „jei ko reikės – sakyk“ verta pasiūlyti konkrečiai:
- atnešti maisto ar šilto gėrimo;
- padėti namuose (smulkūs buities darbai, šiukšlių išnešimas, apsipirkimas);
- pasiūlyti kartu išeiti trumpam į lauką, kad žmogus nejaustųsi izoliuotas.
Jei jaučiate, kad tam tinkamas metas, galite švelniai pasiūlyti pagalbą sutvarkant augintinio daiktus: pavyzdžiui, išskalbti guolį ir padėti jį į šalį, surinkti žaislus ar parinkti namuose vietą pavadėliui, antkakliui ar kitam svarbiam daiktui. Čia svarbu neskubinti – kai kuriems žmonėms tai per skaudu iškart.
Pagerbkite atminimą prasmingu gestu
Kai kam labai padeda simbolinis veiksmas, kuris leidžia „įprasminti“ netektį. Galimybės gali būti įvairios:
- auka gyvūnų prieglaudai ar gelbėjimo organizacijai augintinio vardu;
- nedidelė atminimo dovana (įrėminta nuotrauka, atminimo akmenėlis ar kita personalizuota smulkmena);
- kartu uždegta žvakė ar trumpas pasivaikščiojimas vietoje, kuri buvo svarbi jums ir augintiniui.
Renkantis dovaną ar iniciatyvą, verta pirmiausia įvertinti, kaip žmogus reaguoja į netektį: vieniems tai suteikia paguodos, kitiems gali būti per jautru.
Ką sakyti, kai užjaučiate gyvai
Neretai norisi užpildyti tylą „tinkamais“ sakiniais, tačiau gedint žmogui daugiausia padeda ne gražios frazės, o empatija. Kuo paprasčiau ir nuoširdžiau – tuo geriau. Pagrindinė taisyklė: pirmiausia klausykite, o tik tada kalbėkite.
- „Man labai gaila. Žinau, kiek tau jis/j i buvo svarbus.“
- „Jei nori, gali papasakoti apie jį/ją. Aš tikrai paklausysiu.“
- „Matau, kaip tau sunku. Tu nesi vienas/viena.“
- „Jūs turėjote ypatingą ryšį. Ačiū, kad daliniesi tuo su manimi.“
- „Ar galiu kuo nors konkrečiai padėti šiandien ar rytoj?“
Ką parašyti užuojautos atviruke ar žinutėje
Trumpos užuojautos žinutės prasmė – pripažinti ryšį tarp žmogaus ir augintinio. Toks pripažinimas dažnai yra labai gydantis: jis primena, kad gedėti „leidžiama“, nes ryšys buvo tikras.
Idėjos atvirukui
- „Nuoširdžiai užjaučiu dėl netekties. Jis/j i buvo tikras šeimos narys.“
- „Tegu prisiminimai apie jį/ją atneša šilumos, net jei dabar skauda.“
- „Jei norėsi pasikalbėti ar tiesiog pabūti kartu – esu šalia.“
- „Jūsų meilė ir rūpestis jam/jai buvo didžiulė dovana.“
Jei rašote trumpą žinutę telefonu
Rašytinė žinutė kartais gali skambėti sausiau, todėl geriausia, kai ji ne tik informuoja, bet ir švelniai kviečia žmogų atsakyti, jei jis norės.
- „Labai užjaučiu. Kaip laikaisi šiandien?“
- „Jei nori, gali man parašyti ar paskambinti bet kada.“
- „Galiu užsukti ir atnešti maisto arba pasivaikščioti kartu – pasakyk, kas tau būtų lengviau.“
Ko geriau nesakyti
Net ir geranoriški komentarai gali skaudinti, jei jie sumenkina žmogaus skausmą arba skamba taip, tarsi gedulas būtų „perdėtas“. Jei jūsų žodžiai neperteikia empatijos ir nepalaiko, geriau rinktis paprastą „man labai gaila“ ir tylų buvimą šalia.
- Venkite frazių, kurios lygina praradimą ar nuvertina ryšį („juk tai buvo tik…“).
- Neskubėkite „pataisyti“ situacijos siūlymais iškart įsigyti kitą augintinį.
- Nepaverskite pokalbio paskaita apie tai, kaip „reikėtų“ gedėti ar kiek laiko „normalu“ liūdėti.
- Jei žmogus jaučia kaltę, nespauskite jo aiškintis ir nevertinkite sprendimų – geriau pripažinkite, kad tai buvo sunki patirtis.
Jei vis dėlto pasakėte ką nors, kas nuskambėjo netinkamai, paprastas atsiprašymas ir grįžimas prie palaikančios pozicijos dažniausiai yra geriausias sprendimas.









