Ar teko vaikystėje bandyti ištarti ilgąjį „supercalifragilisticexpialidocious“ ar valgyti šaukštelį cukraus, kad lengviau prarytum vaistus? Tuomet, tikėtina, kad Tavo vaikystę palietė garsioji auklė iš knygų ir kino ekranų. Tačiau garsusis muzikinis filmas, pelnęs publikos ir kritikų simpatijas, ne visiems patiko taip pat. Pasirodo, pati knygos autorė P. L. Travers į ekranizaciją žiūrėjo visai kitaip nei milijonai žiūrovų.
Travers nusivylimas filmine versija
Pirmasis filmas apie Mariją Popins pasirodė 1964 m. Jame spalvingai įkūnijamos knygos veikėjos, gausu dainų ir net animacinių intarpų. Tačiau pati autorė atvirai reiškė nepasitenkinimą. Jai nepatiko animacija, o pagrindinės veikėjos perteikimas – per daug idealizuotas ir nutolęs nuo originalo. Travers, pasak šaltinių, net verkė premjeros metu, o vėliau yra sakiusi, kad būtų mieliau mačiusi britų kūrėjų darbą, tačiau nenorėjusi gilintis į tai viešai.
Nors filmas tapo tikra kino klasika, autorės pasiūlymai ir pastabos praktiškai nebuvo įgyvendintos. Muzikinė adaptacija ir stilizuotas Marijos Popins paveikslas, Travers akimis, nutolo nuo knygos esmės. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl autorė niekada taip ir nesusitaikė su kino versija.
Autoriaus ir studijos konfliktas
Nesutarimai tarp Travers ir filmo kūrėjų persikėlė į viešumą ir bėgant metams vėl iškilo į paviršių. Apie šį konfliktą sukurta net atskira kino juosta, kuri tik dar labiau paskatino diskusijas, ar joje tinkamai perteiktas autorės požiūris. Tuo tarpu, spaudoje dažnai minima, kad Travers buvo prieš tokį filmo žanrą ir pačios konsultacijos su ja dažnai likdavo neišgirstos.
Naujoji ekranizacija ir svarstymai
2018 metais pasirodžiusi „Marija Popins sugrįžta“ sukėlė naują susidomėjimo bangą, ir kartu klausimą – ar šį filmą būtų įvertinusi pati autorė? Kai kurie manė, kad scenarijaus kūrėjas šįkart stengėsi išlaikyti artimesnį, sudėtingesnį pagrindinės veikėjos charakterį, priartėti prie knygos dvasios. Vis dėlto neaišku, kaip būtų reagavusi Travers, kuri net būdama gyva buvo skeptiška visoms knygų adaptacijoms, ir nemėgo, kai pagrindinė veikėja vaizduojama pernelyg patraukli.
Auklės palikimas ir tęsiniai
Nors Travers kritiškai vertino filmų versijas, pati autorė kūrė ne tik vieną, bet net septynias knygos tęsinius, paskutinį parašiusi beveik būdama devyniasdešimties. Tai liudija, kad jos sukurtas personažas gyveno toliau – ne tik vaizduotėje, bet ir naujose istorijose.
Kad ir kiek ekranizacijų būtų sukurta, Marijos Popins pasaulis tebėra įkvepiantis daugybei naujų žiūrovų ir skaitytojų. Kiekvienas jų gali atrasti savąją magiją autorės sukurtame nepakartojamame literatūros pasaulyje, kuris gyvuoja nepriklausomai nuo kino ekranų interpretacijų.