Daugelis galvoja, kad kilimą galima tiesiog greitai „pervažiuoti“ siurbliu ir tuo viskas baigta. Tačiau realybėje net ir įprastas siurbimas gali nepastebimai pakenkti: kraštai ima irti, plaukas plonėja, o kilimas atrodo pavargęs dar gerokai anksčiau, nei turėtų. Dažniausiai problema ne pačiame siurblyje, o pasirinktame režime ir per agresyvioje technikoje.
- 1.Su kokiais sunkumais susiduriama valant kilimus
- 2.Didžiausia klaida, kuri trumpina kilimo tarnavimo laiką
- 3.Kaip atpažinti, kad siurbiate netinkamai
- 4.Ar tinka priemonės gyvūnų plaukams surinkti
- 5.Kaip teisingai valyti kilimą namuose
- 6.Kaip dažnai reikėtų valyti kilimą
- 7.Papildomi įpročiai, kurie padeda ilgiau išlaikyti kilimą tvarkingą
Dar klastingiau tai, kad žala ne visada matoma iš karto. Iš pradžių kilimas gali tiesiog atrodyti blankesnis, mažiau „purus“, o po kurio laiko atsiranda nutrintų vietų ar ištrauktų siūlų. Kad taip nenutiktų, verta suprasti, kuo skiriasi kilimų medžiagos ir ką iš tiesų daro skirtingi siurblio nustatymai.
Su kokiais sunkumais susiduriama valant kilimus
Kilimai būna labai įvairūs: nuo atsparių sintetinių iki ypač jautrių natūralių pluoštų. Dėl to vieno universalaus valymo būdo nėra. Tai, kas puikiai tinka tvirtam, tankiam kilimui, gali būti pernelyg grubus sprendimas šilkiniam ar iš natūralių siūlų austam kilimui.
Kita dažna problema – kilimai (ypač mažesni, nepritvirtinti) linkę kaupti daugiau dulkių, smėlio, purvo ir gyvūnų plaukų nei ištisinė kiliminė danga. Kadangi jie neturi tokios įtemptos „konstrukcijos“ kaip danga nuo sienos iki sienos, nešvarumai lengviau nusėda ir įsispaudžia į pluoštą.
Didžiausia klaida, kuri trumpina kilimo tarnavimo laiką
Dažniausias ir brangiausiai kainuojantis netikslumas – netinkamas siurblio režimas (siurbimo galia ir šepetėlio nustatymai). Nors gali atrodyti, kad „stipriau“ reiškia „švariau“, per didelė trauka ar netinkamai parinktas besisukantis šepetys kai kuriems kilimams daro mechaninę žalą.
Kas gali nutikti, jei režimas netinka kilimo tipui:
- kraštai pradeda irti arba „pūkuotis“;
- plaukas palaipsniui praretėja ir išplonėja;
- atsiranda užkibimų, ištrauktų kilpų ar siūlų;
- kilimas ima „važinėti“ po grindis, labiau tempiasi ir greičiau dėvisi.
Jei kilimas turi priežiūros etiketę, verta pradėti būtent nuo jos – joje dažnai nurodoma, ko vengti ir kaip valyti. Senesni kilimai ar tie, kurie etiketės nebeturi, paprastai reikalauja dar daugiau atsargumo: tuomet saugiausia rinktis švelnesnius nustatymus ir stebėti reakciją.
Praktiškas įprotis, kuris padeda išvengti nelygaus nusidėvėjimo
Nešvarumai ilgainiui „sėda“ giliai į pluoštą ir veikia kaip švitrinis popierius, todėl svarbu ne tik dažnai siurbti, bet ir retkarčiais apversti kilimą bei išsiurbti abi puses (jei kilimo konstrukcija tai leidžia). Taip pat praverčia kilimo paklotas: jis mažina slydimą, tempimą ir pašalinį trynimąsi į grindis.
Kaip atpažinti, kad siurbiate netinkamai
Kai kurios medžiagos „parodo“ problemą iš karto: matosi ištrauktos kilpos, užkibimai, pradėję irti kraštai. Tačiau neretai pokyčiai ateina pamažu. Įtarimą turėtų kelti šie signalai:
- kilimas atrodo plonesnis, praradęs purumą ar „nebe toks“ kaip anksčiau;
- siurbiant kilimas stipriai juda, banguoja, susiraukšlėja;
- siurblys tarsi „kankinasi“ – garsas sunkesnis, atrodo, kad trauka per didelė;
- po siurbimo atsiranda naujų užkibimų ar išlindusių siūlų.
Jei pastebėjote bent kelis požymius, verta stabtelėti ir pakeisti taktiką: sumažinti siurbimo galią, išjungti besisukantį šepetį (jei įmanoma) arba rinktis kilimams jautresnį režimą.
Jei siurblys ištraukė pavienius siūlus, dažniausiai juos saugiau atsargiai patrumpinti žirklėmis (neplėšti). Jei kilimas atrodo suplokštėjęs, gali padėti švelnus šepetys, kuriuo pakelsite plauką. Visgi susitraukimą ar spalvos pakitimus ištaisyti daug sunkiau, todėl tokiais atvejais gali prireikti specialisto pagalbos.
Ar tinka priemonės gyvūnų plaukams surinkti
Trumpai – priklauso nuo priemonės ir kilimo medžiagos. Dažniausiai saugūs pasirinkimai yra:
- lipnūs pūkų rinkikliai (naudojami švelniai, be didelio spaudimo);
- guminiai šepečiai ar guminiai šereliai, kurie „sukabina“ plaukus, bet mažiau traumuoja pluoštą.
Jautresniems kilimams (pavyzdžiui, iš šilko ar kai kurių natūralių pluoštų) geriau vengti ypač lipnių, „stipraus sukibimo“ tipo lipnių volelių, jei matote, kad jie kabina pluoštą. Metaliniai „grėbliukai“ gyvūnų plaukams gali tikti tik itin storiems, puriems kilimams, bet daugeliui kilimų jie būna per agresyvūs.
Kad ir ką pasirinksite, saugiausia pirmiausia išbandyti nedidelėje, mažiau matomoje vietoje. Jei pastebite plėšymą, užkibimus ar ištrauktas gijas, priemonę geriau padėti į šalį.
Kaip teisingai valyti kilimą namuose
Pradėkite nuo paprastos taisyklės: prieš valant patikrinkite kilimo priežiūros rekomendacijas ir, jei naudojate bet kokią priemonę, pirmiausia ją išmėginkite mažame plote. Net ir atrodytų nekaltas valiklis gali netikti konkrečiam pluoštui ar dažymui.
Jei reikia ne tik siurbti, bet ir valyti dėmes, atsargiai rinkitės parduotuvinius valiklius. Kai kurios buitinės priemonės turi balinančių ar per agresyvių sudedamųjų dalių, kurios gali pakenkti kilimo spalvai ar pluoštui.
Švelnus mišinys paprastam dėmių valymui
Daugeliui kilimų kasdieniams, nedideliems nešvarumams tinka švelnus tirpalas: viena dalis distiliuoto baltojo acto ir trys dalys vandens. Tirpalą taip pat verta išbandyti nepastebimoje vietoje, o valant laikytis švelnumo – geriau kelis kartus lengvai, nei vieną kartą agresyviai.
Kaip dažnai reikėtų valyti kilimą
Siurbti rekomenduojama bent kartą per savaitę. Jei kilimas yra intensyvaus judėjimo zonoje (prieškambaryje, svetainėje, po valgomojo stalu) arba namuose yra augintinių, siurbti gali prireikti dažniau.
Gilesnis profesionalus valymas paprastai aktualus maždaug kas 12–18 mėnesių, tačiau realus dažnis priklauso nuo vaikščiojimo intensyvumo, išsiliejimų rizikos, augintinių ir paties kilimo medžiagos.
Papildomi įpročiai, kurie padeda ilgiau išlaikyti kilimą tvarkingą
- Naudokite kilimo paklotą, kad kilimas mažiau judėtų ir nesidėvėtų nuo trinties.
- Periodiškai keiskite kilimo kryptį arba vietą, kad nusidėvėjimas pasiskirstytų tolygiau.
- Neatidėliokite smėlio ir smulkių šiukšlių siurbimo – jos greičiausiai „suvalgo“ pluoštą.
- Prieš naudodami bet kokį valiklį ar naują įrankį, visada atlikite bandymą mažame plote.
