Europos Sąjunga (ES) yra unikali 27 Europos šalių partnerystė. Čia gyvena apie 447 mln. žmonių, tai sudaro apie 6% pasaulio gyventojų. ES valstybės narės ir jų piliečiai turi ne tik savo nacionalinę, bet ir Europos Sąjungos pilietybę.
ES remiasi šešiomis pagrindinėmis vertybėmis. Pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms. Šios vertybės yra įtvirtintos ES sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.
ES valstybės narės: dabartinė sudėtis ir statusas
Europos Sąjunga (ES) yra viena didžiausių sąjungų pasaulyje. Ji pradėjo su 6 šalimis ir iki šiol išaugo iki 27 valstybių. Per daugiau nei 60 metų ES labai išaugo.
ES šalių skaičiaus raida nuo įkūrimo
Pradžioje ES buvo 6 šalių: Prancūzija, Vokietija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas. 1973 m. prisijungė Jungtinė Karalystė, Airija ir Danija. 1986 m. Ispanija ir Portugalija tapo nariais.
1995 m. Austrija, Suomija ir Švedija prisijungė. Jungtinė Karalystė pasitraukė 2020 m., sumažindama ES narių iki 27.
Narystės kriterijai ir reikalavimai
Norint tapti ES nare, valstybė turi atitikti Kopenhagos kriterijus. Šie kriterijai apima demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises. Šiuo metu ES valstybės narės yra Albanija, Islandija, Šiaurės Makedonija, Serbija, Turkija, Juodkalnija, Moldova ir Ukraina.
Brexit poveikis ES sudėčiai
Jungtinės Karalystės pasitraukimas 2020 m. pakeitė ES. Europos ekonominė bendrija neteko vienos didžiausių narių. Tai pakeitė jėgų balansą ir ES politiką.
Europos Sąjungos šalys ir jų demografiniai rodikliai
Europos Sąjungos (ES) šalys skirtingos dydžiu ir gyventojų skaičiumi. Vokietija turi daugiausiai gyventojų, apie 84 milijonus. Malta, tik su 500 tūkstančių gyventojais, yra mažiausia. Viso ES gyvena apie 447 milijonus žmonių, kalbančių 24 oficialiomis kalbomis.
Demografiniai pokyčiai ES yra aiškūs. Prieš 50 metų, išskyrus Maltą ir Lenkiją, dauguma gyventojų buvo 60 metų ir vyresni. Tačiau gimstamumas mažėjo, pradėjo „senėti iš apačios”.
Šiandien ES gimstamumas vidutinis yra tik 1,53. 2020 m. 65 metų ir vyresni asmenys sudarė 20% visų gyventojų. Prognozuojama, kad 2050 m. jie sudarys apie 30% visų gyventojų. Tai kelia iššūkius pensijų sistemoms ir sveikatos apsaugai.
ES siūlo daugybę būdų spręsti demografinius pokyčius. Tarp jų – tėvų palaikymas, jaunimo įgalėjimas, pagyvenusių žmonių gerovės skatinimas. Taip pat siekiama valdyti kvalifikuotą migraciją.
Viso, ES šalys išgyvena didelius demografinius pokyčius. Reikia kompleksinių atsakymų, kad užtikrintų socialinę ir ekonominę gerovę.
ES institucijų sistema ir valdymo struktūra
Europos Sąjungos pagrindinės institucijos yra Europos Parlamentas, Europos Komisija ir ES Taryba. Šios institucijos kartu veikia, sudarantis sudėtingą ES valdymo sistemą.
Europos Parlamentas ir jo funkcijos
Europos Parlamentas yra renkamas ES piliečių. Jis turi 705 narius. Parlamentas leidžia įstatymus, tvirtina biudžetą ir kontroliuoja Komisiją.
Parlamentas yra demokratinės valdžios svarus elementas ES.
Europos Komisijos vaidmuo
Europos Komisija yra vykdomoji institucija. Ji siūlo naujas teisės aktus. Komisarai atstovauja savo valstybės.
Komisija formuoja ir įgyvendina ES politiką.
ES Taryba ir sprendimų priėmimas
ES Taryba atstovauja valstybės vyriausybes. Čia susirenka ministrai. Jie priima sprendimus kartu su Parlamentu.
ES biudžetas ir finansinė sistema
Europos Sąjungos (ES) biudžetas yra svarbus. Jis padeda įgyvendinti įvairius programus ir projektaus visose ES valstybėse. Šis biudžetas gali būti pakeistas tik po 7 metų.
Pagrindiniai šaltiniai ES biudžeto yra įnašai iš valstybių narės, mokesčiai ir PVM. Šios lėšos skiriamos įvairioms sričioms, pvz., žemės ūkiui, regionų plėtrai ir moksliniams tyrimams.
2014-2020 m. laikotarpiui dėl ES biudžeto susitarimo buvo daug diskusijų. Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija norėjo sumažinti biudžetą iki 70 mlrd. eurų. Tačiau galutinis susitarimas parodė, kad Lietuva gaus apie 180 mln. eurų sanglaudos paramos.
2021-2027 m. ES biudžeto projekte planuojama, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams siektų apie 200 eurų už hektarą. Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams planuojama skirti 490 mln. eurų, o Lietuva turėtų prisidėti 14% savo lėšų.
ES biudžetas ir finansinė sistema yra svarbus Lietuvos ekonomikai ir visai Europai.
Europos Sąjungos vertybės ir principai
Europos valstybės ir ES narės turi tvirtą įsipareigojimų sistemą. Jie remia demokratiją, laisvę, lygybę, teisinę valstybę ir žmogaus teises. Šios vertybės yra įtvirtintos ES sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje.
Demokratijos principai ES
ES politika ir sprendimai visada remiasi demokratiškumu. Europos Parlamentas, renkamas piliečiais, yra svarbus demokratijos elementas. 291 EP narys palaikė ES sutarčių keitimą, 274 nepritarė, 44 susilaikė.
Žmogaus teisių apsauga
ES įsipareigojusi ginti žmogaus teises. Pagrindinių teisių chartija nustato pagrindines asmens teises. Visi ES piliečiai turi teisę įgyvendinti šias teises.
Šios teisės apima pilietines, politines, ekonomines ir socialines sritis. Europos valstybės ir ES narės visuomet siekia sustiprinti žmogaus teisių apsaugą.
ES oficialiosios kalbos ir kultūrinė įvairovė
Europos Sąjunga (ES) laimi savo kultūrinę ir kalbinę įvairovę. Ji yra viena iš daugiakalbių regioninių organizacijų pasaulyje. ES turi 24 oficialias kalbas, kurios atspindi jos įvairovę.
Visi ES piliečiai gali kreiptis į ES institucijas bet kuria iš šių kalbų. Jie gaus atsakymą toje pačioje kalboje. Tai garantuoja lygias galimybes ir nediskriminavimą dėl kalbos.
ES skatina daugiakalbystę ir kultūrų dialogą. Jos šūkis „Suvienijusi įvairovę” rodo kultūrinės įvairovės pripažinimą. Europos Sąjunga finansuoja kalbų mokymo programas, siekdama padidinti piliečių užsienio kalbų mokėjimą.
- ES turi 24 oficialias kalbas, atspindinčias kultūrinę ir kalbinę įvairovę.
- Visi ES piliečiai turi teisę kreiptis į ES institucijas bet kuria iš šių kalbų ir gauti atsakymą toje pačioje kalboje.
- ES aktyviai skatina daugiakalbystę ir kultūrų dialogą, finansuodama įvairias kalbų mokymo programas.
- ES šūkis „Suvienijusi įvairovę” atspindi kultūrinės įvairovės pripažinimą ir vertinimą.
Įvairovė ir daugiakalbystė yra ES bruožai. Jie atspindinį jos įsipareigojimą užtikrinti lygias galimybes. Skatina tarpusavio supratimą tarp europos sąjungos šalių ir europos valstybių.
Europos ekonominė bendrija ir jos evoliucija
Europos Sąjunga prasidėjo kaip Europos ekonominė bendrija (EEB) 1957 m. Romos sutartimi. Tada ji siekė sukurti bendrą rinką ir muitų sąjungą. Vėliau, po 1993 m. Mastrichto sutarties, ji išsiplėtė į politines sritis ir tapo Europos Sąjunga.
ES evoliucija ėmėsi gilesnės ekonominės integracijos. Įvedė bendrą valiutą – euro. Taip pat pradėjo bendradarbiavimą užsienio politikos srityje. Šiandien EEB išaugo į europos ekonominę bendriją, jungiančią ES valstybės nares – daugiau nei 500 milijonų gyventojų turintį ekonominį ir politinį bloką.
- Europos ekonominė bendrija (EEB) buvo sukurta 1958 m.
- Pradžioje EEB buvo sudaryta iš šešių šalių: Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos.
- 1993 m. Europos ekonominė bendrija (EEB) buvo pervadinta į Europos Sąjungą (ES).
- Šiandien Europos Sąjungą sudaro 27 ES valstybės narės.
Europos Sąjungos evoliucija yra nuolatinis procesas. Europos ekonominė bendrija buvo svarus etapas. Šis blokas kinta, atspindėdamas Europos kintančias realijas ir iššūkius.
Migracijos ir vizų politika ES
Europos Sąjungos migracijos ir vizų politika apima Šengeno erdvę. Čia panaikinta vidaus sienų kontrolė tarp daugumos ES šalių. Laisvas asmenų judėjimas yra pagrindinis ES laisvumas, svarbus žmonių gyvenimui.
ES taip pat kuria bendrą prieglobsčio sistemą. Kovoja su nelegalia migracija.
Šengeno erdvė
Šengeno sistema leidžia laisvai keliauti tarp daugumos Europos Sąjungos šalių. Be vidaus sienų kontrolės. Tačiau tam tikros saugumo priemonės išliko.
Laikinos sienų kontrolės atkūrimas galima tam tikromis aplinkybėmis. Šengeno erdvėje prašančiajam Šengeno vizai reikia sumokėti konsulinį mokestį. Suaugusiems – 80 eurų, vaikams nuo 6 iki 12 metų – 40 eurų.
Laisvas asmenų judėjimas
- ES piliečiams garantuojama teisė laisvai keliauti ir apsigyventi bet kurioje ES šalyje.
- Užsieniečiams Šengeno vizą galima gauti kvietimo pagrindu, pateikus įrodymus apie reikiamas lėšas kelionei.
- Šengeno vizos sprendimas turi būti priimtas per 15 kalendorinių dienų, o ypatingais atvejais – iki 30 ar net 60 dienų.
- Šengeno viza gali būti pratęsta, jei pateikiamos svarbios priežastys, pvz. dėl nenugalimos jėgos ar humanitarinių priežasčių.
ES įgyvendina bendrą prieglobsčio sistemą. Bendradarbiauja kovoje su nelegalia migracija. Pandemijos metu įvestas ES skaitmeninis COVID pažymėjimas palengvino keliones.
ES sprendimų priėmimo procesas
Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesas susideda iš keletų svarbių institucijų. Europos Komisija atsakinga už teisės aktų pasiūlymus. Europos Parlamentas ir ES Taryba svarsto ir priima juos.
Europos Vadovų Taryba, sudaryta iš ES šalių lyderių, nustato bendras politines krypčias. Sprendimai dažnai priimami kvalifikuota balsų dauguma. Tačiau kai kuriose srityse reikia vienbalsio pritarimo.
Piliečiai gali dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese. Europos piliečių iniciatyva suteikia jiems galimybę pateikti pasiūlymus Europos Komisijai.
Europos Sąjungos sprendimų priėmimo sistema yra subalansuota. Įtraukia įvairias institucijas, užtikrinantis demokratinį procesą. Briuselyje susitelkusi valdžia drauge su Europos piliečiais dirba.
