Kiekvienam yra tekę sėdėti prie stalo ar susitikime su žmogumi, kuris, rodos, niekada nenustoja kalbėjęs. Gal iš pradžių toks pokalbis atrodo žaismingas, tačiau greitai suprantame: pokalbis virsta vieno asmens monologu. Kartais net matome šalia sėdinčius žmones užsnūdusius ar tiesiog praradusius susidomėjimą. Kas lemia tokį kalbėjimo poreikį ir kaip išmokti su tuo tvarkytis?
Kalbėjimo manijos priežastys
Daugelis kalbūs žmonės net nesupranta, kokį poveikį jie daro aplinkiniams, net ir tada, kai gauna aiškiausius signalus – pavyzdžiui, šalia sėdintis žmogus užmiega. Specialistai pastebi, kad kalbėjimo poreikis gali kilti iš daugybės priežasčių: vieni siekia dėmesio ir patvirtinimo, kiti bijo tylos, jaučiasi nesaugūs ar net vieniši. Kai kuriems tiesiog būtina bendrauti – jie bet kokia kaina ieško pašnekovo, nepaisydami nei temos, nei žmogaus. Taip žmogus gali „įsisiurbti“ į pokalbį ir sunkiai iš jo pasitraukti.
Pokalbių užgrovėjai: kaip juos atpažinti?
Šalia itin kalbaus žmogaus sunku įterpti savo nuomonę ar nukreipti temą kita linkme. Pokalbis pasisuka viena kryptimi, o aplinkiniai dažnai nori kuo greičiau pasišalinti. Kai kurie žmonės net ima vengti susitikimų su tais, kas nesustodami dalinasi kiekviena savo gyvenimo smulkmena. Dažnai tokie pasakojimai – ne draugiškas pokalbis, o tarsi bandymas užimti kitų laiką.
Kaip tvarkytis darbe
Susidūrus su užkalbiu kolega, pravartu turėti tvirtas ribas. Vienas paprastas būdas – susitikimo pradžioje aiškiai pasakykite, kad turite ribotą laiką: pavyzdžiui, „turiu išvykti lygiai po pusvalandžio, tad siūlau kibti į reikalus“. Tokia riboženklio žinia padeda užkirsti kelią nereikalingam išsiplečiui pokalbiui.
Dar viena gudrybė – sudominti kalbauninką aktyviu klausymu: kartais tiesiog paklauskite, ar teisingai supratote esmę. Tai išskaido jų monologą ir verčia grįžti prie temos.
Bendraujant su draugais
Jei artimas pažįstamas visada linkęs kalbėti be pertraukų, o jūs nenorite nutraukti ryšio, planuokite veiklas, kuriose pokalbiai nėra svarbiausia dalis. Vietoje vakarienės kartu nueikite į kiną, užsirašykite kartu į sporto užsiėmimus ar užsiimkite bendromis dirbtuvėmis. Taip galite mėgautis buvimu kartu, nesukeldami nepatogumo per ilgiems pokalbiams.
Sprendimai namuose
Šeimoje situacijos būna įvairios – kartais nuolat besikalbantį narį kiti tiesiog bando „išjungti“, užsiimdami savais reikalais. Visgi ramybę galima palaikyti dar konstruktyviau: užsiimkite tuo, ką planavote – skalbkite rūbus, gaminkite, tvarkykite aplinką. Paprastas užimtumas leidžia nesijausti, kad švaistote laiką veltui, kai tuo tarpu namiškis pasineria į ilgus pasakojimus.
Ar pats esate pokalbių monopolistas?
Jeigu nežinote, kiek daug kalbate, galima į save pažiūrėti kritiškai. Paklauskite savęs: ar tikrai klausotės kitų, ar jau galvojate, ką pasakyti toliau? Ar papasakojus draugui istoriją, būtinai „permūšate“ ją dar įspūdingesne savo versija? Dar vienas požymis – ar užduodate tikrų, situaciją plečiančių klausimų, ar laukiate progos grįžti prie savo pasakojimų?
Iš tiesų tikras pokalbis – tai dialogas. Jame yra klausimų, stebėjimo, reakcijų, susidomėjimo. Kai mokomės ne tik kalbėti, bet ir klausytis, mūsų santykiai tampa turtingesni.
Kada galima kalbėti daug?
Yra akimirkų, kai visiškai natūralu norėti išsipasakoti. Jei gyvenime nutiko stiprus įvykis – džiugus ar liūdnas – nesivaržykite kalbėti kiek širdis geidžia. Svarbiausia, nepamiršti padėkoti už kantrybę tiems, kurie išklausė.
