Perkeltas į naują miestą, dažnai sunku susikurti jaukią atmosferą, kokios ilgiesi iš namų. Vieną žiemos vakarą, kai už lango krito sniegas, o artimi žmonės buvo toli, supratau, kaip svarbu kartais pasidalinti vakariene ne vien dėl maisto. Juk tokiais momentais labiausiai trūksta žmogiško ryšio: nuoširdaus pokalbio apie tai, kas iš tiesų rūpi ir kas vyksta mūsų gyvenimuose.
Nors neseniai pradėjau gyventi vienoje kitoje vietoje, ilgėjausi dailių vakarų su gera drauge – tokių, kai laikas sustoja, taurėje vynas, ir kalbos sukasi apie tikrus dalykus. Į svečius pasikviečiau moterį, kurią prieš tai buvau mačiusi tik kelis kartus, tačiau artimo pokalbio perspektyva atrodė viliojanti net ir per stiprų sniegą. Ji gyveno už valandos kelio, tad nusiteikiau, kad, ko gero, atsisakys vykti.
Norėjau, kad jaustųsi laisva apsispręsti, todėl paskambinau ir pasakiau: „Jei nesinori – nesijauk įsipareigojusi. Rinkis vakare, kaip jausiesi.“ Ji buvo šiek tiek sunegalavusi, todėl pasiliko svarstymui vėliau. Tuo pačiu metu suskaičiavau, kad iš šaldytuvo galėčiau pasiūlyti net keletą vakarienės variantų: makaronų su sūriu ir salierų salotomis, keptos žuvies su rudaisiais ryžiais ir daržovėmis arba orkaitėje keptų daržovių su burokėlių salotomis.
Po akimirkos tylos draugė viską apgalvojo. Kadangi buvo lengvai peršalus, sako, makaronų su sūriu nenorėtų. Pasirinko keptas daržoves – jas ir nusprendėme ruošti, jei tik oras leis atvykti.
Vakaras drauge ir mažos staigmenos
Liką valandą iki susitikimo ji paskambino: „Jaučiuosi puikiai! Labai laukiu daržovių.“ Paprašiau nieko neatsivežti, nes žinojau, kad valanda kelyje per sniegą jau pakankama dovana. Bet kai pasirodė prie durų, rankose laikė butelį vyno ir plytelę šokolado su žodžiais: „Desertui visada reikėtų šiek tiek šokolado.“
Prieš vakarienę pasiūliau jai taurę prancūziško aperityvo – baltojo vyno su aviečių likėriu. Tai gražus tamsus atspalvis stiklinėje ir puikus būdas pradėti vakarą. Užkandžiui paruošiau daržovių lazdelių su mėlynojo pelėsinio sūrio ir graikiško jogurto kremu. Susėdusios patogiuose krėsluose prie židinio ir jaukiai stebėdamos, kaip po namus sklinda keptų daržovių aromatas, pradėjome kalbėtis apie gyvenimą, meną, meilę, vienatvę ir draugystę – žodžiu, apie viską, kas išties svarbu.
Jauki vakarienė šaltą dieną
Kai daržovės tapo karamelizuotos ir apskrudusios, jas patiekiau kartu su dar truputėliu rožinio aperityvo. Už lango snigo, o namuose tvyrojo šiluma ir ramybė. Vakarą užbaigėme gabalėliu šokolado, o išlydėdama draugę išgirdau: „Keptos daržovės buvo tokios skanios, visiškai nesigailiu, kad nepasirinkau makaronų.“ Pažadėjau, kad kitą kartą būtinai gaminsiu ir juos.
Vakaras liko širdyje – savaitgaliui skirtas pokalbis pavertė nepažįstamą miestą jaukesniu, o draugystė tąsyk užgimė iš paprasto, bet prasmingo bendravimo.
Kaip pasigaminti keptų daržovių pagal nuotaiką
Gardžiai vakarienei orkaitėje galima kepti beveik bet kokias po ranka turimas daržoves, bet būtinai skirkite vietos svogūnui ir neskaldytoms česnako skiltelėms – jos suteikia išraiškingą kvapą. Šįkart naudojausi tuo, ką turėjau: kelios saldžios bulvės, didelis pankolio svogūnas, salierų kotai, morkos, burokėlių lapai, svogūnas, česnakai, daug petražolių.
- Visas daržoves, išskyrus česnaką, supjausčiau panašaus dydžio gabalėliais. Česnako skilteles nulupiau, bet liko sveikos.
- Sudedame viską į didelį indą, apšlakstome alyvuogių aliejumi, pabarstome rupia druska ir uždedame kelias šakeles šviežio čiobrelio.
- Rankomis gerai išmaišome, kad daržovės gerai apsiveltų aliejuje, tuomet kepame apie 1,5 valandos 200°C orkaitėje.
Kol daržovės skrunda, galima susėsti prie židinio ar tiesiog jaukiai pabendrauti – tai laikas pokalbiui, kuris iš tiesų praturtina vakarą.
