Praėjusios žiemos pradžioje, ruošdamasi su devynmečiu sūnumi išvykti į kelionę į kalnus, iškėliau naują taisyklę: per atostogas stengsimės kuo dažniau sakyti „taip“. Norėjosi paskatinti sūnų išbandyti naujus potyrius – jis visada buvo gana atsargus, ypač kai kalba eina apie maistą ar netikėtas veiklas. Dažniausiai pasikliauja tik vištienos kepsneliais ir jogurtu, o priežasčių vengti naujovių, jo teigimu, nestinga: nuo aukščio baimės iki vorų ir tamsos. Vis dėlto man atrodė, kad tai – tik paprastas vaikų nedrąsumas.
Norėdama paskatinti sūnų, nutariau vietoj banalių skatinimų išbandyti kiek kitokį būdą – pasitelkti „taip dienos“ principą. Tai buvo tarsi nedidelė šeimos tradicija, kurią kartais pasitelkiame per šventes ar laisvadienius. Taisyklė paprasta: kiekvienas gauna daugiau atsakomybės už savo pasirinkimus, o tėvams sumažėja spaudimo sėkmingai planuoti visą laiką. Dalyvauti sutarėme abu: pažadėjome sau dažniau sakyti „taip“, ypač naujiems skoniams ir nuotykiams.
Patirtis prasideda dar prieš pakylant lėktuvui
Eksperimentas prasidėjo dar nepasiekus kalnų – jau oro uosto pusryčių bufete. Aš išdrįsau paragauti veganiško kukulio, o sūnus pabandė nestandartinių bulvių kukulių, kurie jam pasirodė „keisti“. Nors mums abiem nauji skoniai didelio įspūdžio nepaliko, pirmasis bandymas buvo įveiktas be streso – jau kaip pažanga!
Kai atvykome į viešbutį, nuvedžiau sūnų susipažinti su snieglenčių instruktoriumi. Iki tol Leopoldas buvo bandęs snieglentę tik kelis kartus ir nedrąsiai žiūrėjo į didžiules kalnų trasas. Tikėjausi, kad naujas iššūkis bus priimtas su entuziazmu, ir jis pasiryžo pamokoms – net aukščio baimė netapo kliūtimi. Kol sūnus mokėsi, pati pasirinkau saugią žalią trasą pirmąją dieną. Tačiau vėliau, pamenu savo pažadą, ryžausi ir pati – perlipau komforto ribas bei išbandžiau vidutinio sunkumo kalnų trasą. Nors kai kurios vietos buvo nestipriai bauginančios, galiausiai pajutau pasididžiavimą, kad išdrįsau šį žingsnį.
Bendri įspūdžiai stiprina ryšį
Vakare, grįžus į viešbutį, sūnus pakvietė kartu išbandyti lauko sūkurinę vonią. Oras siekė vos 20 laipsnių šalčio, ir gundžiausi atsisakyti, nes nemėgstu šalčio – tuo labiau šalto vandens. Tačiau sūnaus priminimas apie mūsų „taip“ taisyklę pakeitė mano nuomonę. Nors iš pradžių šalčio pojūtis buvo nedžiuginantis, vos įlipome į šiltą vandenį, visos abejonės išgaravo. Pasirodo, ekstremalios ir, atrodytų, neįprastos patirtys gali tapti dienos akcentu, ypač kai jas pergyveni kartu.
Idėja išplinta visai šeimai
Pavasario atostogų metu nusprendėme įtraukti visą šeimą – dukrą ir vyrą – į „sakome taip“ nuotykį. Visi kartu leidomės į naktinį pažintinį pasivaikščiojimą po garsiai vaiduokliais apipintą miestelį, aplankėme seną kalėjimą ir netgi stebėjome, kaip kiti ekskursantai skuba palikti siaurus požemius. Mūsų vaikai ne tik liko iki ekskursijos pabaigos, bet ir nė karto nekrustelėjo iš baimės, netgi per staigias išgąsdinimo akimirkas.
Tuomet sūnus drąsiai paragavo aštrios tuno sušio, o dukra ryžosi naujam skoniui – juodųjų žuvų patiekalui. Netgi man teko išbandyti šalčio ribas – dėl dukros prašymo išsimaudžiau ledinėje vandenyno bangose balandį. Atrodė, jog tai – tik smulkmena, tačiau šioje avantiūroje buvome tik mes dviese, o toks patyrimas įsimena ilgam.
Nuotykiai nesustoja
Vasaros kelionėse „sakome taip“ tradicija nesibaigė. Išdrįsau leistis į beveik statų 90 laipsnių vandens kalnelį žaidimų parke vien todėl, kad to norėjo dukra. Ir, nors iki paskutinės sekundės apsvarsčiau apsigalvoti, galiausiai supratau, kad iššūkiai gali būti ir smagūs – kitą kartą tik nepamiršiu užspausti nosies! Tuo pat metu sūnus peržengė savo baimę ir įveikė virvių trasą, pasiekęs aukščiausią tašką.
Kai visa šeima išsiruošė į didžiąją kelionę į nacionalinį parką, „taip“ principas atvėrė dar daugiau galimybių: važiavome 24 kilometrų dviračių žygį, dalyvavome linijiniuose šokiuose vakarietiškame bare, jojome per miškus. Kelionės pabaigoje, žiūrėdami rodeo, sūnus su dukra nė nesudvejojo įsitraukti į tradicinį veršiuko gaudymo žaidimą. Nors laimėta nebuvo, tačiau emocijos tiesiog liejosi – tokias akimirkas prisiminsime dar ilgai.
Kodėl verta sakyti „taip“?
Ši patirtis mums visiems parodė, kaip „taip“ strategija leidžia išsilaisvinti iš įprastos rutinos ir atrasti dar nepatirtų emocijų bei nuotykių. Kelionėse tai daug paprasčiau, nes mažiau kas blaško. Po truputį stengiamės šį principą perkelti ir į kasdienybę – net jei įsipareigojimai ne visada leidžia. Smalsumas ir nuotykių troškimas praturtina kasdienybę, o prisiminimai apie kartu patirtus iššūkius bei džiaugsmus lieka ilgam. Net jei kartais tenka sušlapti ar sušalti, tikrai nekyla abejonių – drąsa gyventi atvira širdimi dar niekada nenuvylė.
