Moliūgas ne tik puikiai tinka tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams, bet ir dažnai sukelia diskusijų – ar jis yra vaisius, ar daržovė? Mėgstamas ir pyraguose, ir sriubose, šis oranžinis rudens simbolis pasižymi universalumu virtuvėje. Bet kaip iš tikrųjų turėtume jį priskirti – vaisiams ar daržovėms?
Vaisių ir daržovių skirtumai
Norint geriau suprasti, kaip moliūgas klasifikuojamas, verta pasidomėti, kuo iš tikrųjų skiriasi vaisiai nuo daržovių. Vaisiai sudaro augalų dalį, kuri išsivysto iš žiedų ir turi sėklų – dažniausiai valgoma būtent ta dalis. Tuo tarpu daržovėmis laikomos įvairios kitos valgomos augalo dalys – šaknys, stiebai ar lapai.
Pavyzdžiui, obuolis auga medžio šakose, renkama tik vaisiaus dalis, kai leidžiama likusiai augalui toliau augti. Tuo tarpu valgydami morką arba salierą, vartojame visą šaknį ar stiebą.
Moliūgas – vaisius ar daržovė?
Atsižvelgiant į augalų pasaulio klasifikaciją, moliūgas – tai vaisius. Jis auga ant vynmedžio, formuojasi iš žiedo ir savo viduje slepia daugybę sėklų. Tai reiškia, kad tradiciškai daržove laikoma daržo gėrybė iš tiesų yra vaisius, nepaisant to, kad dažnai naudojamas troškiniuose ar net kepiniuose.
Ką dar verta žinoti apie moliūgą?
Moliūgai priklauso Cucurbitaceae augalų šeimai, dar vadinamai moliūginiais. Šiai kategorijai priskiriami apie tūkstantis rūšių, tarp jų – agurkai, cukinijos, arbūzai ir įvairūs moliūgų tipai. Dauguma jų auga ant ilgų vynmedžių ir užaugina sultingus vaisius su standžia odele ir gausybe sėklų.
Sodininkai pažįsta kelias populiariausias moliūgų rūšis: dažniausiai daržuose auginami lauko moliūgai, konservų gamybai tinkantis aromatingasis moliūgas, bei milžiniškieji moliūgai, užaugantys įspūdingo dydžio ir priskiriami prie žieminių moliūgų.
Būdingiausias klasikinio moliūgo bruožas – ryškiai oranžinė, kieta žievė su išraiškingomis vagelėmis, tačiau egzistuoja ir daugiau rūšių, pavyzdžiui, pailgi gelsvi moliūgai, iš kurių taip pat gaminami populiarūs gaminiai.
Moliūgas – moliūgas ar moliūginė daržovė?
Visi moliūgai priklauso moliūginių augalų šeimai, o tiksliau – Cucurbita genčiai, iš kurios kilusios visos žinomiausios moliūgo rūšys. Tad tiek įprasti moliūgai, tiek sviestiniai ar spagečių moliūgai botaniškai yra žieminės moliūginės daržovės, kurios, remiantis moksliniais apibrėžimais, priskiriamos vaisiams.
Žieminiai moliūgai pasižymi kieta žieve ir ilgai išsilaiko, jei laikomi sausoje ir vėsioje vietoje. Juos, nuo kitų vasarinių rūšių, skiria būtent tvirtesnė odele ir galimybė ilgiau laikyti neprarandant naudingųjų savybių.
Moliūgas – uoga ar ne?
Vos tik pripratus prie minties, kad moliūgas – vaisius, paaiškėja dar viena įdomi detalė: pagal botaninius požymius, moliūgas iš tikrųjų yra savotiška uoga, vadinama pepo. Uogoms priskiriami visi minkšti vaisiai, kurių viduje yra daug sėklų ir kurie vystosi iš vieno žiedo ovulių. Tokia yra ir moliūgo sandara, tad šis augalas yra ne tik vaisius, bet ir didelė uoga.
Įdomu ir tai, jog braškės, avietės ar gervuogės iš tikrųjų nėra tikros uogos pagal gamtos mokslų apibrėžimus – jose uogos požymių daug mažiau nei moliūge.
Nauda sveikatai
Nepriklausomai nuo to, kaip vadiname moliūgą, jis pasižymi daugybe sveikatai palankių savybių. Ryškiai oranžinė spalva liudija, kad moliūge gausu vitaminų A ir C. Šios maistinės medžiagos svarbios regėjimui ir stipriai imuninei sistemai palaikyti.
Be to, moliūgo minkštime slypi tiek tirpių, tiek netirpių skaidulų, kurios padeda palaikyti gerą virškinimą ir ilgesnį sotumo jausmą. Tai puikus alfa-karoteno šaltinis – šis antioksidantas svarbus ląstelių veiklai bei gali padėti lėtinti tam tikrų ligų vystymąsi.
