Ar kada nors susimąstėte, kad mūsų naudojamas kalendorius yra gana painus? 52 savaitės per metus ir 12 mėnesių su skirtingu dienų skaičiumi – matematiškai tai nėra labai patogu. Pabandžius padalinti 52 savaites iš 12 mėnesių, gauname 4,33 savaitės per mėnesį. Tokia nelygi struktūra šiandien kelia daug nemalonumų tiek kasdieniuose, tiek verslo reikaluose.
Nuo keistų skaičių iki aiškios sistemos
Paprastesnė alternatyva – įvesti tryliktą mėnesį. Tuomet 52 savaitės pasidalytų tolygiai į 13 mėnesių, po 4 savaites kiekviename. Kiekvienas mėnuo, turėdamas 28 dienas, taptų identiškas, o metų žymėjimas būtų gerokai aiškesnis.
Kaip veiktų 13 mėnesių kalendorius?
Pagal tokią sistemą visi metų mėnesiai būtų lygūs – kiekvieną sudarytų 4 savaitės. Tai reikštų, kad, tarkime, mėnesio 20-oji visada kristų į tą pačią savaitės dieną. Valstybinės šventės pagaliau turėtų pastovias datas, o judančios šventės būtų lengvai numatomos. Verslui tokie pokyčiai taip pat būtų naudingi – tikslesnis darbo dienų skaičius kiekvieną mėnesį supaprastintų palyginimus ir planavimą.
Pasaulio bandymas keisti skaičiavimą
Tokia idėja buvo iškelta dar XX a. pradžioje. Tuo metu verslo patarėjas vienoje geležinkelio kompanijoje siekė supaprastinti kalendoriaus sistemą ir pasiūlė įvesti tarptautinį fiksuotą kalendorių. Idėja sulaukė nemažai susidomėjimo ir rėmėjų, ypač tarp verslininkų, kuriems nuolat tekdavo vargti su nelygiomis ataskaitomis ir datų skaičiavimais.
Kodėl dabartinis mėnuo yra nepatogus?
- Mėnesių ilgis nesusijęs su dangaus kūnų judėjimu, todėl neturi astronominės prasmės.
- Mėnesiai nėra tikslus laiko vienetas, todėl paini verslo statistika.
- Nedaug ką reiškia ir religiniame gyvenime, be to, kelia sunkumų planuojant mokslo, darbo ar kitus įvykius.
Privalumai ir trūkumai keistam kalendoriui
Trylikos mėnesių kalendorius neabejotinai padidintų aiškumą tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Kita vertus, tokia naujovė nebūtų be trūkumų. Visi mėnesiai turėtų penktadienį tryliktą – tam tikra prasme šios dienos reikšmė kai kurioms kultūroms galėtų tapti problema. Ir gimtadieniai visuomet būtų švenčiami tą pačią savaitės dieną, tad, tarkime, kas septintam žmogui tektų gimti ir kasmet švęsti pirmadienį.
Sumaišties galėtų atnešti ir kalendoriaus padalijimas į ketvirčius – versle populiarus metų padalijimas į keturias dalis sunkiai derėtų su 13 mėnesių sistema. Dar viena kliūtis – daugelis vis dėlto sunkiai priima naujoves rinkdamiesi senas sistemas iš įpročio.
Kodėl pokytis taip ir neįvyko?
Pasaulis jau buvo beveik pasiruošęs pokyčiui, tačiau viską pakeitė istorinės aplinkybės. Naujos dienų skaičiavimo tvarkos įvedimą sustabdė prasidėję globalūs įvykiai – svarbesni klausimai į antrą planą nustūmė naujus skaičiavimus.
Tačiau jei kada nors ateityje bus ryžtasi visiškai pakeisti kalendoriaus sistemą, veikiausiai stebėsimės, kaip senoji galėjo tiek ilgai išlikti. Galbūt tuomet mėnuo taps tokia pat aiškia laiko atkarpa, kaip dabar yra diena ar valanda.