Virtuvė kasdien „surenka“ riebalus, maisto likučius ir nešvarumus, todėl vien prabėgti kempine su indų plovikliu dažnai nepakanka. Yra vieta, kuriai verta skirti ypatingą dėmesį – virtuvės kriauklė. Nors ji atrodo nekaltai, būtent čia dažniausiai kaupiasi mikrobai, nes į nutekėjimą keliauja viskas: nuo daržovių žemių iki žalių produktų sulčių ir maisto likučių.
Gera žinia ta, kad kriauklę galima išlaikyti švarią, blizgią ir higienišką naudojant paprastas priemones. Svarbiausia – pasirinkti metodą pagal kriauklės medžiagą ir suprasti skirtumą tarp valymo ir dezinfekcijos.
Kodėl verta reguliariai valyti virtuvės kriauklę
Kriauklė – tai vieta, per kurią kasdien pereina daug „užterštų“ dalykų: nešvarios rankos, žali produktai, žalia mėsa, pjaustymo lentelių nuoplovos, maisto trupiniai. Dėl drėgmės ir organinių likučių ši aplinka ypač palanki bakterijoms daugintis, o užterštumas gali persikelti ant rankų, indų ar darbo paviršių.
Valymas ir dezinfekcija – ne tas pats
Valymas pašalina riebalus, matomus nešvarumus ir maisto likučius, kartu sumažindamas ir dalį mikroorganizmų. Tačiau vien to ne visada užtenka, jei norite maksimaliai sumažinti bakterijų ir virusų kiekį. Dezinfekcija skirta būtent mikrobams sunaikinti, bet ji veikia geriausiai tik ant jau švaraus paviršiaus.
Kaip dažnai reikėtų tvarkyti kriauklę
Dažnumas priklauso nuo namų ūkio dydžio, gaminimo įpročių ir to, ką kriauklėje dažniausiai plaunate. Visgi praktiška taisyklė tokia: trumpas kasdienis valymas ir periodinė dezinfekcija.
-
Kasdien: greitai išplauti kriauklę (ypač po maisto gaminimo), nuskalauti ir nusausinti.
-
Kartą per savaitę: kruopščiau iššveisti kriauklės dubenį, čiaupą ir nutekėjimą.
-
Dezinfekuoti dažniau verta tada, kai plaunate žalią mėsą, kriauklė akivaizdžiai labai nešvari arba namuose yra vyresnio amžiaus, sergančių ar nusilpusio imuniteto žmonių.
Dar vienas niuansas: dezinfekavimo priemonės dažnai būna agresyvesnės nei įprasti valikliai, todėl jų perteklius nėra geriausia išeitis. Be to, per dažnas kai kurių buitinių dezinfektantų naudojimas siejamas su atsparumo antimikrobinėms priemonėms didėjimu.
Kaip išvalyti virtuvės kriauklę: 5 aiškūs žingsniai
Žemiau pateikta tvarka tinka daugeliui atvejų, tačiau visada atsižvelkite į kriauklės medžiagą: tai, kas tinka nerūdijančiam plienui ar porcelianui, nebūtinai tiks variui ar porėtiems paviršiams.
1) Paruoškite kriauklę valymui
Pirmiausia atlaisvinkite erdvę – išimkite indus, kempines, šiukšlių filtrus ar sietelius. Tada greitai perplaukite kriauklę šiltu vandeniu ir kempine, kad pašalintumėte trupinius bei maisto likučius. Jei šalia laikote kempinę ar jos laikiklį, verta nuvalyti ir jį – ten taip pat kaupiasi apnašos.
Praktiškas įprotis: po kiekvieno naudojimo trumpai nusausinkite kriauklės dubenį mikropluošto šluoste. Taip mažiau kaupsis kieto vandens apnašos ir sulėtės bakterijų dauginimasis, o porėti paviršiai (pvz., kai kurie kompozitai) bus geriau apsaugoti.
2) Iššveiskite kriauklės dubenį
Daugeliu atvejų pakanka sodos ir minkštos kempinės. Pabarstykite sodos ant drėgnos kempinės ir švelniai trinkite visą dubenį – ypač kampus ir vietas aplink nutekėjimą, kur dažniausiai „prikepa“ nešvarumai.
-
Jei lieka dėmių, galite į kempinę įlašinti šiek tiek citrinos sulčių arba vandenilio peroksido.
-
Kitas variantas – sodą maišyti su nedideliu kiekiu švelnaus indų ploviklio.
-
Jei dėmė itin įsisenėjusi, sudrėkinkite sodą iki pastos ir užlašinkite acto. Palikite kelioms minutėms ir nušveiskite. Sunkesniais atvejais pastą galima palaikyti ilgiau.
Citrina gali būti naudinga ir emaliuotoms (porceliano) kriauklėms, ypač jei atsiranda rūdžių dėmelių: perpjaukite citriną, ant pjūvio užberkite druskos ir švelniai patrinkite pažeistą vietą.
Svarbu dėl medžiagų: variniams paviršiams ir kai kurioms porėtoms, jautresnėms medžiagoms šiurkštesnės abrazyvinės priemonės (įskaitant sodą) gali būti netinkamos, nes gali nuimti patiną, pakeisti spalvą ar ilgainiui ardyti paviršių, ypač naudojant kartu su rūgštimis (actu, citrina).
Baigę šveitimą, kruopščiai viską nuskalaukite šiltu vandeniu ir nusausinkite mikropluošto šluoste – taip kriauklė atrodys švaresnė ir blizgesnė.
3) Nuvalykite čiaupą ir suteikite blizgesio
Čiaupą nuplaukite šiltu vandeniu su indų plovikliu – tai efektyviai pašalina riebalus ir lipnumą. Nepamirškite paties čiaupo antgalio: ten dažnai kaupiasi apnašos ir mikroorganizmai.
Jei matote kalkių ar kieto vandens apnašas, kartą per savaitę galite pritaikyti paprastą metodą: į maišelį įpilkite acto arba citrinos sulčių, įmerkite čiaupo galvutę ir pritvirtinkite gumele maždaug valandai. Po to nuimkite, nuskalaukite ir nušluostykite.
Smulkioms skylutėms ir filtrams patogu naudoti seną dantų šepetėlį – jis padeda pasiekti vietas, kur skudurėlis neprieina.
4) Išvalykite nutekėjimą
Nemaloniems kvapams ar nedideliems užsikimšimams dažnai nebūtini agresyvūs vamzdžių valikliai. Paprasta seka:
-
Į nutekėjimą įspauskite šiek tiek indų ploviklio.
-
Tada atsargiai supilkite verdantį vandenį (pvz., iš virdulio).
-
Po to suberkite sodos (patogu naudoti piltuvėlį) ir įpilkite acto – mišinys suputos.
-
Kai putojimas nurims, palaukite kelias minutes ir vėl praplaukite verdančiu vandeniu.
Jei užsikimšimas atkaklus, procedūrą galima pakartoti arba palikti veikti per naktį. Kasdienybėje labai padeda sietelis – jis sulaiko maisto likučius ir saugo nuo kamščių.
5) Išplaukite maisto atliekų smulkintuvą (jei turite)
Jei kriauklėje įrengtas smulkintuvas, jo švarai taip pat tinka indų ploviklio ir sodos derinys. Kad pasiektumėte sunkiau prieinamas vietas (pvz., po gumine apsauga, kur mėgsta kauptis apnašos), praverčia butelių šepetys ir tvirtesnė kempinė.
Kvapo gaivumui kartais pakanka kelių lašų citrinų eterinio aliejaus – be to, tyrimai rodo, kad eteriniai aliejai gali turėti ir tam tikrų antimikrobinių savybių.
Kaip dezinfekuoti virtuvės kriauklę
Dezinfekuokite tik po valymo: jei paviršius riebaluotas ar nešvarus, priemonė veiks silpniau, o dalis bakterijų gali išlikti.
Vienas iš dažnai rekomenduojamų būdų – praskiestas buitinio baliklio tirpalas. Renkantis baliklį, paprastai naudojamas įprastas, bekvapis, kurio natrio hipochlorito koncentracija yra apie 5–9 %. Tirpalą paruoškite ir naudokite pagal gamintojo nurodymus. Jei jų nėra, praktinis orientyras – palaikyti tirpalą ant paviršiaus bent 1 minutę, kad dezinfekcija būtų efektyvi. Per šį laiką paviršius turėtų išlikti matomai drėgnas.
Jei renkatės kitus dezinfektantus, įsitikinkite, kad jie tinkami jūsų kriauklės medžiagai, ir laikykitės etiketėje pateiktų instrukcijų. Kai kurios priemonės (net ir praskiestas baliklis) gali pakeisti paviršiaus spalvą, todėl jautriems ar nestandartiniams paviršiams verta būti atsargiems.
Dirbdami su dezinfekavimo priemonėmis, mūvėkite pirštines ir po darbo kruopščiai nusiplaukite rankas. Taip pat nemaišykite daugiau praskiesto baliklio tirpalo, nei reikia: sumaišytas su vandeniu jis tampa mažiau veiksmingas, jei stovi ilgiau nei parą.
