Nors posakis apie „peštynes kaip šunys su katėmis“ vis dar populiarus, realybėje nemažai šunų puikiai sutaria su katėmis. Tiesa, sėkmę dažnai lemia ne vien veislė, bet ir individualus charakteris, ankstyva socializacija bei tai, kaip atsakingai supažindinsite gyvūnus.
- 1.Šunų veislės, kurios dažnai gerai sutaria su katėmis
- 1.1Basetas
- 1.2Biglis
- 1.3Buldogas
- 1.4Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis
- 1.5Koliai
- 1.6Airių seteris
- 1.7Auksaspalvis retriveris
- 1.8Pudelis
- 1.9Labradoro retriveris
- 1.10Papiljonas
- 1.11Tibetiečių spanielis
- 1.12Mopsas
- 1.13Koker spanielis
- 1.14Bišonas frizė
- 1.15Maltos bišonas
- 1.16Šeltis (Šetlando aviganis)
- 1.17Vokiečių aviganis
- 1.18Niufaundlendas
- 1.19Berno zenenhundas
- 1.20Greihaundas
- 1.21Barbetas
- 2.Kaip saugiai supažindinti šunį su kate
Jei namuose jau gyvena katė, verta žinoti, kad daliai šunų veislių su ja gali būti sunkiau. Ypač atsargiai reikėtų vertinti šunis, kuriems būdingas bandos varymo instinktas, stiprus grobio vaikymosi polinkis ar „gaudymo“ elgsena – staigus katės judesys kai kuriuos šunis gali išprovokuoti vytis. Vis dėlto pasirinkimų yra daug: nemažai populiarių veislių yra ramesnės, labiau prisitaikančios ir dažnai lengviau priima katę kaip šeimos narę.
Šunų veislės, kurios dažnai gerai sutaria su katėmis
Žemiau – veislės, kurios dažnai pasižymi ramesniu temperamentu, didesniu pakantumu arba natūraliu polinkiu gyventi „komandoje“. Tai nereiškia, kad kiekvienas tos veislės šuo automatiškai bus idealus katės draugas, tačiau pradžiai tai – palankesnė kryptis.
Basetas
Ramūs, kantrūs ir prisirišę – basetai dažnai būna iš tų šunų, kurie neskuba konfliktuoti. Pratinantis prie katės tokia kantrybė labai padeda. Reikia turėti omenyje, kad šie šunys gali būti gana balsingi, bet kasdienybėje dažnai renkasi „lėtą režimą“.
Biglis
Bigliai istoriškai buvo veisiami darbui grupėje, todėl jiems natūraliau dalintis erdve su kitais gyvūnais. Jie mėgsta bendravimą ir veiklą, tad katė gali tapti įdomiu kompanionu – nors kartais biglio entuziazmas (ir staugimas susijaudinus) gali šiek tiek erzinti ramesnę katę.
Buldogas
Iš išvaizdos buldogas gali pasirodyti griežtas, tačiau dažnai tai tiesiog tingus, ramus namų draugas. Jie paprastai labiau mėgsta snausti nei lakstyti paskui katę, todėl neretai namuose įsivyrauja taikus „bendras poilsis“. Svarbu tik prisiminti, kad trumpasnukiai prasčiau toleruoja karštį ir šaltį.
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis
Šie mažieji spanieliai garsėja švelnumu ir noru būti šalia – tiek žmogaus, tiek kito gyvūno. Dažnai jie puikiai jaučia ribas, o tai ypač naudinga su katėmis: kai reikia – atsitraukia, o kai katė nusiteikusi draugiškai – mielai prisiglaudžia.
Koliai
Nors tai bandos šunų grupės atstovai, koliai neretai yra „išimtis“, kuri lengviau prisitaiko prie katės. Jie protingi, švelnūs ir linkę mokytis – tinkamai nukreipus instinktus bei skyrus užsiėmimų, sugyvenimas namuose dažnai būna sklandus.
Airių seteris
Energingas, draugiškas ir socialus – airių seteris dažnai priima naujus bičiulius su dideliu entuziazmu. Katę jis gali kviesti žaisti, todėl svarbu įvertinti katės charakterį: jei ji labai baikšti ar nemėgsta aktyvių kontaktų, gali prireikti daugiau laiko ir aiškių ribų.
Auksaspalvis retriveris
Auksaspalviai retriveriai dažnai minimi tarp geriausių šeimos šunų dėl jų švelnumo ir noro įtikti. Jie paprastai būna prisirišę prie visų namų gyventojų, taip pat ir prie katės, o jų lankstus charakteris padeda prisitaikyti prie namų taisyklių.
Pudelis
Nesvarbu, ar tai toy, miniatiūrinis ar standartinis pudelis – ši veislė dažnai pasižymi aukštu intelektu ir geru temperamentu. Pudeliams įprasta greitai mokytis, todėl jie neretai perpranta, kada katė nori ramybės, o kada nusiteikusi draugijai. Be to, jie paprastai mažiau šeriasi.
Labradoro retriveris
Labradorai vertinami dėl švelnumo, stabilumo ir draugiškumo. Dažnai jie priima katę be didesnių dramų, ypač jei supažindinimas vyksta ramiai ir nuosekliai. Tai tie šunys, kuriems „visi savi“ dažnai yra natūrali nuostata.
Papiljonas
Mažas, judrus ir labai socialus šuo, kuris dažnai noriai bendrauja su visais. Papiljonai mėgsta būti ant kelių, todėl katė ir šuo neretai dalinasi ta pačia „poilsio zona“. Kai kurie papiljonai išmoksta naudotis namų tualeto sprendimais, kas kartais palengvina kasdienybę.
Tibetiečių spanielis
Ši veislė dažnai būna ramesnė už kai kuriuos kitus mažų veislių šunis, todėl namuose gali būti mažiau lojimo, kuris katėms kartais kelia stresą. Tibetiečių spanieliai paprastai ištikimi, bet turi ir savarankiškumo – katėms tai dažnai „suprantama kalba“. Jie taip pat mėgsta aukštesnes vietas stebėjimui.
Mopsas
Mopsai dažnai būna žaismingi, komiški ir labai orientuoti į kompaniją. Katė jiems gali tapti puikiu „partneriu“ kasdieniams žaidimams, o namuose paprastai netrūksta veiksmo. Kartu jie moka ir ilsėtis – tad po aktyvumo dažnai seka bendras snaudimas.
Koker spanielis
Kokeriai dažnai yra švelnūs, draugiški ir mėgstantys dėmesį – jiems nelabai svarbu, kas jį suteikia. Dėl gana pakantaus būdo jie neretai susitaiko ir su katės „tvarkymosi“ ritualais, jei katė linkusi laižyti ar kitaip bendrauti.
Bišonas frizė
Linksmas, žaismingas ir bendraujantis bišonas dažnai mato katę kaip potencialią žaidimų draugę. Vis dėlto dėl savo aktyvumo jis gali netikti labai nerimastingai katei – tokiu atveju svarbu valdyti šuns energiją ir užtikrinti katei ramias zonas.
Maltos bišonas
Maltos bišonai dažnai atrodo tarsi nuolat geros nuotaikos: jie energingi, bet dėl mažo dydžio katė jiems gali būti „saugesnio mastelio“ kompanija nei dideli šunys lauke. Kadangi jie nemėgsta šalčio, šaltuoju sezonu dažnai patys ieško šilumos – tai gali reikšti ir daugiau bendrų snūduriavimų su kate.
Šeltis (Šetlando aviganis)
Dar vienas bandos šuo, kuris dažnai labai prisiriša prie šeimos. Jei šeltis turi pakankamai fizinės ir protinės veiklos, katės „varymo“ elgsena gali būti mažiau tikėtina. Reikia įvertinti, kad nuobodžiaudami šeltiai gali daug loti, o tai kai kurias kates nervina.
Vokiečių aviganis
Šie šunys garsėja lojalumu ir noru saugoti savus. Su nepažįstamais šunimis jie ne visada greitai susidraugauja, tačiau tinkamai supažindinus ir socializavus, katę dažnai priima kaip „šeimos komplekto“ dalį ir su ja gyvena taikiai.
Niufaundlendas
Nors tai viena didžiausių veislių, niufaundlendai dažnai vadinami švelniais milžinais. Jie linkę atsargiai elgtis su mažesniais gyvūnais ir vaikais, todėl katė dažnai jaučiasi saugiau. Dažnai toks šuo ilgainiui ima elgtis globėjiškai.
Berno zenenhundas
Meilus, šeimyniškas, mėgstantis būti „įtrauktas“ – bernas dažnai nori dalyvauti visur, kur vyksta veiksmas, ypač lauke. Tai gali būti patogu katei, kuri vertina ramų laiką namuose: šuo išsikrauna aktyvumą su žmonėmis, o katė turi savo erdvę.
Greihaundas
Greihaundai neretai nustebina: nors jie sukurti greičiui, namuose dažnai būna tylūs ir ramūs, mėgsta gulėti, snausti ir šildytis saulėje prie lango. Tai gali būti gera žinia katėms, kurios vertina ramią aplinką. Vis dėlto kiekvienu atveju svarbu įvertinti individualų grobio vaikymosi polinkį.
Barbetas
Garbanotas, „minkštas“ ir dažnai labai draugiškas – barbetas paprastai lengvai prisitaiko prie šeimos ritmo, jei gauna pakankamai judėjimo. Katė tuo metu gali ramiai laikytis savo rutinos, o vėliau abu gyvūnai neretai susitinka bendram poilsiui.
Kaip saugiai supažindinti šunį su kate
Net jei pasirinkta veislė dažnai laikoma „draugiška katėms“, artima draugystė retai užsimezga per vieną dieną. Greičiau suveikia taisyklė: lėtas tempas galiausiai sutaupo laiko, nes sumažina blogos pirmos patirties riziką.
1 žingsnis: atskirai, bet su galimybe užuosti
Pirmą etapą verta planuoti taip, kad gyvūnai būtų atskirti patikimu barjeru (tvirta tvorelė, durys, šuns narvas prižiūrint). Praktinis orientyras – bent kelios pirmos savaitės be tiesioginio kontakto. Kai šuo vaikšto po namus, katė turėtų turėti atskirą kambarį su uždarytomis durimis.
Šiame etape labai svarbus kvapų „apsikeitimas“: pavyzdžiui, padėkite katės erdvėje daiktą su šuns kvapu (apklotą, kojinę), o šuns erdvėje – daiktą su katės kvapu. Jei abi pusės nereaguoja įtemptai, galima judėti toliau.
2 žingsnis: užtikrinkite katei saugias vietas
Pratinkite palaipsniui didindami kontaktą ir stebėdami reakcijas. Katėms itin padeda vertikali erdvė: lentynos, spintos viršus, draskyklė su platformomis ar kitos aukštesnės vietos, kur ji gali stebėti aplinką jausdamasi saugiau.
Ne mažiau svarbūs ir slėptuvių „koridoriai“ apačioje: tarpai už baldų, dėžės, tuneliai. Tuo pat metu skirkite dėmesio abiem augintiniams, kad nekiltų konkurencija dėl žmogaus dėmesio.
3 žingsnis: trumpos, ramios pažintys vienoje patalpoje
Kai atskiruose kambariuose nebesigirdi įtampos ženklų, galima pabandyti trumpus susitikimus toje pačioje patalpoje. Geras ženklas – atpalaiduota kūno laikysena ir smalsumas be didelio „triukšmo“, o abu gyvūnai lengvai nukreipia dėmesį į jus ar skanėstą.
Jei katė ima šnypšti, vizginti uodegą, priglaudžia ausis, o šuo sustingsta, urzgia ar įsmeigia intensyvų žvilgsnį, susitikimą nutraukite ir padarykite pauzę. Kitą kartą padėkite katei būti aukščiau, o šunį laikykite su pavadėliu. Ramybę visada apdovanokite pagyrimu.
4 žingsnis: teigiamos asociacijos su maistu
Labai dažnai puikiai veikia „susipažinimas per skanėstus“. Maitinkite šunį ir katę tame pačiame kambaryje, bet saugiu atstumu, kad abu jaustųsi komfortiškai. Palaipsniui, per dienas ar savaites, atstumą galima mažinti. Taip gyvūnai mokosi, kad kito buvimas reiškia gerus dalykus.
Kaip suprasti, kad procesas vyksta sėkmingai
Jei nematote baimės ar įtampos požymių, kasdien galima po truputį mažinti distanciją ir ilginti bendrą laiką. Dažnai katė ima grįžti prie įprastų įpročių, kai supranta, kad šuo nereiškia grėsmės, o greičiau – papildomą dėmesį, žaidimus ir skanėstus.
Dėl saugumo pirmaisiais etapais verta gyvūnus atskirti, kai išeinate iš namų (ypač pirmąjį mėnesį). Ilgainiui jie gali tapti tikrais draugais – o kartais tiesiog tvarkingai sugyventi, kas irgi yra puikus rezultatas.










