Princas Williamas nuo vaikystės traukė žmonių dėmesį: išoriškai santūrus, dažnai rimtas, bet kartu mokantis šiltai bendrauti. Pastaraisiais metais jo vaidmuo monarchijoje dar labiau išryškėjo, todėl auga ir smalsumas – koks jis iš tiesų, kuo gyvena ir kas jį formavo.
- 1.Kas formuoja princo Williamo įvaizdį?
- 2.Vaikystė ir tradicijų lūžiai
- 3.Kas jam įdomu už protokolo ribų?
- 4.Tarnyba ir darbas gelbstint kitus
- 5.Asmeniniai išgyvenimai, kurie paliko pėdsaką
- 6.Požiūris į emocijas ir visuomenę
- 7.Santykiai ir šeimos pasirinkimai
- 8.Žvilgsnis į save: humoras ir „normalumo“ siekis
Po karalienės Elžbietos II mirties ir Karolio III tapimo monarchu, Williamas atsidūrė pirmoje eilėje į sostą. Nors tikslus pareigų „krepšelis“ perėjimo laikotarpiu gali kisti, akivaizdu viena: visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys jam – itin didelis.
Kas formuoja princo Williamo įvaizdį?
Jo laikysena dažnai apibūdinama kaip rami, santūri ir atsakinga. Vis dėlto už šio fasado slypi ne vien protokolas: gyvenimo patirtys, tarnyba ir tėvystė pakeitė jo žvilgsnį į pasaulį. Žemiau – faktai ir detalės, kurios padeda geriau suprasti jo asmenybę.
Vaikystė ir tradicijų lūžiai
Pirmasis įpėdinis, gimęs ligoninėje
Williamas tapo vienu iš modernaus monarchijos pokyčių simbolių dar nuo gimimo. Jis buvo pirmasis būsimas sosto įpėdinis, gimęs ligoninėje Londone, o ne rezidencijoje. Šis sprendimas vėliau tapo nauja karališkosios šeimos praktika – tuo pačiu keliu sekė ir jo brolis, ir vėliau paties Williamo vaikai.
Kartu įsitvirtino ir kita tradicija: naujagimio pristatymas fotografams prie ligoninės laiptų, kuomet šalia stovi abu tėvai. Tai tapo savotišku šiuolaikiniu protokolo ritualu, nors ne visi šeimos nariai jo laikėsi.
Kas jam įdomu už protokolo ribų?
Didelis kino ir televizijos gerbėjas
Nors jo kasdienybė susijusi su oficialiomis pareigomis, Williamas turi labai žemiškų pomėgių. Jis žinomas kaip didelis kino mėgėjas ir ilgą laiką yra susijęs su Jungtinės Karalystės kino ir televizijos industriją vienijančia organizacija. Viešai yra minėjęs, kad jam patinka populiarūs serialai, o laisvalaikį namuose jis vertina paprastai: patogūs drabužiai, ramus vakaras ir kartais maistas išsinešimui.
Bangos, sportas ir netikėti hobiai
Dar viena mažiau tikėta detalė – jo pomėgis banglentėms. Jis ne kartą pastebėtas vilkintis hidrokostiumą ir brendantis į vėsesnius vandenis. Be to, Williamas mėgsta futbolą ir polo.
Įdomu ir tai, kad jis kairiarankis. Polo žaidime tai sukėlė papildomų iššūkių, nes lazdą pagal taisykles leidžiama laikyti tik dešine ranka.
Tarnyba ir darbas gelbstint kitus
Karinė tarnyba ir gelbėjimo misijos
Kaip ir daugelyje karališkosios šeimos kartų, Williamo biografijoje svarbi vieta tenka kariuomenei. Jis tarnavo Karališkosiose oro pajėgose, skraidė sraigtasparniu ir dalyvavo paieškos bei gelbėjimo operacijose. Tokia patirtis reikalauja ne tik techninių įgūdžių, bet ir šaltakraujiškumo, gebėjimo greitai priimti sprendimus bei prisiimti atsakomybę.
Oro greitosios pagalbos pilotas
Baigęs aktyvią karinę tarnybą, jis skraidymo neatsisakė. Williamas dirbo oro greitosios pagalbos pilotu, kartu su medikais vykdamas į skubius iškvietimus. Jis yra pabrėžęs, kad jam svarbu jausti prasmingą indėlį, nors tokio darbo emocinė pusė gali būti sunki – tenka matyti ir ypač skaudžių situacijų.
Asmeniniai išgyvenimai, kurie paliko pėdsaką
Randas kaktoje ir istorija už jo
Williamas turi randą kaktoje, kurį pats yra pajuokavęs vadinantis „Hario Poterio randu“. Jis atsirado po nelaimingo atsitikimo vaikystėje, kai žaidžiant golfą į galvą kliudė lazda. Randas dažniausiai pastebimas virš kairės akies.
Tėvystė pakeitė emocinį jautrumą
Tėvystė – dar viena tema, kurią jis yra aptaręs atviriau. Tapęs trijų vaikų tėvu, Williamas pripažino pasikeitęs: pradėjo jautriau reaguoti į pasaulio įvykius, labiau jaudintis dėl smulkmenų ir dažniau mąstyti apie tai, kas gyvenime iš tiesų svarbiausia.
Motinos netekties atgarsiai
Motinos mirtis, įvykusi jam būnant paaugliu, tapo vienu reikšmingiausių gyvenimo lūžių. Jis yra minėjęs, kad tam tikros situacijos – ypač susijusios su netektimi ar vaikais – gali sugrąžinti stiprias emocijas ir priminti ankstesnę patirtį. Tokie išgyvenimai, pasak jo, visiškai „neišnyksta“, net jei laikui bėgant išmokstama su jais gyventi.
Norėjo galėti ją labiau apsaugoti
Kalbėdamas apie praeitį, Williamas yra atvirai sakęs, kad jam skaudu dėl jausmo, jog tada buvo per jaunas ir neturėjo pakankamai galimybių bei išminties kažką pakeisti ar geriau apsaugoti mamą. Šios patirtys siejamos ir su jo palaikymu iniciatyvoms, skatinančioms atviresnį kalbėjimą apie emocinę savijautą.
Požiūris į emocijas ir visuomenę
„Reikia mažiau slėpti jausmus“
Jis yra išsakęs mintį, kad Jungtinėje Karalystėje žmonės neretai drovisi rodyti emocijas ir kartais pernelyg laikosi „kietumo“ normos. Williamo požiūriu, gebėjimas susitelkti sudėtingose situacijose yra vertybė, tačiau kasdienybėje verta daugiau atsipalaiduoti ir mokėti kalbėti apie tai, ką išgyveni – juk žmonės nėra robotai.
Santykiai ir šeimos pasirinkimai
Kelias iki santuokos nebuvo tiesus
Williamas ir Catherine susipažino studijų metu. Nors vėliau jų vestuves stebėjo milijonai, poros istorijoje buvo ir pauzė – tam tikru metu jie buvo išsiskyrę. Abu yra teigę, kad tas laikotarpis padėjo subręsti, geriau suprasti save ir galiausiai sustiprino santykius. Sužadėtuvės įvyko gerokai vėliau, praėjus keliems metams po susitaikymo.
Ryšys su broliu – nuo pašmaikštavimų iki įtampos
Anksčiau viešumoje netrūko broliškų pašaipų ir draugiškos konkurencijos – ypač kalbant apie mokslus, tarnybą ar tėvystės iššūkius. Vis dėlto vėlesniais metais santykiai tapo sudėtingesni, kai brolis su žmona pasitraukė iš karališkųjų pareigų ir viešai kritikavo šeimą. Nepaisant to, svarbiais momentais jie vis tiek buvo matomi atliekant bendrus protokolinius veiksmus.
Žvilgsnis į save: humoras ir „normalumo“ siekis
Apie plaukus – su saviironija
Williamas ne kartą parodė, kad dėl plaukų retėjimo stengiasi pernelyg nesureikšminti ir net moka pasišaipyti iš savęs. Visuomenėje ši tema kartais tampa pajuokų objektu, tačiau jo reakcija dažniausiai būna santūri ir su humoru.
„Norime paprastos, stabilios vaikystės“
Kalbėdamas apie šeimą, jis yra pabrėžęs, kad siekia sukurti vaikams kuo stabilesnę, saugią aplinką, nepaisant jų ateities vaidmenų. Jo požiūriu, vaikams pirmiausia reikia meilės ir paprasto kasdienio pagrindo, o kalbos apie pareigas ir ateitį turi ateiti tinkamu metu. Taip pat jis yra sakęs, kad labiau nei karališka ateitis jam rūpi galimybė būti šalia vaikų ir skirti jiems laiko.










