Kai kasdieniai klausimai poroje virsta rungtynėmis, kas teisus, o kas klysta, net ir smulkiausia tema gali peraugti į mūšį. Daug naudingiau rinktis „abu laimi“ principą: ramiai apsikeisti informacija, išgirsti vienas kitą, pagauti „aišku!“ momentą ir rasti sprendimą, kuris iš tiesų tinka jums abiem.
- 1.Kaip susitarti: trijų žingsnių metodas
- 10.praktinių patarimų, kaip konfliktą sustabdyti dar jam neprasidėjus
- 10.1Atskirti „problemą“ nuo „skirtumo“
- 1Rinkitės tinkamą momentą
- 2Treniruokite priėmimą
- 3Venkite keturių žalingų įpročių
- 4Pirmiausia ieškokite palankaus paaiškinimo
- 5Saugokitės „šaltojo“ elgesio
- 6Pradėkite švelniai ir priimkite įtaką
- 7Išnaudokite mažus nesutarimus kaip treniruotę
- 8Duokite sau laiko mokytis
- 9Užtikrinkite vienodą laiką abiem
- 10Darykite pertraukas anksčiau, nei „užvirs“
Toks problemų sprendimo būdas padeda išvengti žalingų konfliktų pasekmių santykiams: kai vienas ima dominuoti, o kitas prisitaiko ir nutyli tai, ko iš tikrųjų nori. Be to, mažiau įtampos kasdienybėje dažnai reiškia ir mažiau streso. Poros, kurios mokosi konstruktyviai tartis, paprastai rečiau susiduria su streso suaktyvintomis sveikatos bėdomis, tokiomis kaip prislėgta nuotaika, širdies ir kraujagyslių problemos ar susilpnėjęs imunitetas.
Kaip susitarti: trijų žingsnių metodas
1) Įvardykite problemą trumpai ir aiškiai
Pirmas žingsnis – iškelti klausimą į paviršių. Neleiskite jam „rusenti“ ir nesitikėkite, kad partneris pats atspės, kas jums neduoda ramybės. Svarbu kalbėti konkrečiai ir be kaltinimų – tiesiog įvardyti situaciją.
Pavyzdys:
-
Jūs: „Jei visą savaitgalį būsime pas tavo tėvus, nespėsiu iki darbo savaitės susitvarkyti dokumentų pagal mokesčius.“
-
Partneris: „Mano tėvai šio vizito laukė kelis mėnesius. Man atrodo, kad atšaukti dabar būtų bloga mintis.“
2) Pirmiausia išsiaiškinkite gilesnius poreikius, o ne sprendimą
Antras etapas – tyrinėjimas. Čia verta sustabdyti norą „įrodyti savo tiesą“ ir dar neskubėti spręsti. Vietoje to, aptarkite, kokios baimės, lūkesčiai ar įsipareigojimai slypi po situacija. Kuo geriau suprasite abu „kodėl“, tuo lengviau bus rasti „kaip“.
Ką padeda daryti šis žingsnis:
-
įvardyti, kas jums asmeniškai kelia įtampą;
-
išgirsti, kas svarbu partneriui;
-
susidaryti bendrą abiejų rūpesčių sąrašą, kurį vėliau spręsite kartu.
Pavyzdys:
-
Jūs: „Darbo terminas pasikeitė, tris vakarus turiu susitikimus, o antradienį dar pažadėjome užsukti pas kaimynus. Mokesčių terminas jau arti. Bijau, kad savaitės metu tai darysiu iki paryčių, būsiu irzlus, prastai dirbsiu ir visai neturėsiu jėgų nei bendravimui, nei susitikimams. Jaučiu, kad viskas spaudžia iš visų pusių.“
-
Partneris: „Man labai svarbu pamatyti tėvus prieš jų atostogas. Pastaraisiais mėnesiais su jais beveik nebuvau. Be to, mama pakvietė ir kitus giminaičius – jiems svarbu mus pamatyti. Noriu ne tik trumpai užsukti, o pabūti ilgiau, jaustis savas namuose. Ir norėčiau, kad tu būtum su manimi per šeimos vakarienę.“
3) Kurkite sprendimą, kuriame laimi abu
Trečias žingsnis – konkrečios strategijos kūrimas. Esminė taisyklė: geriau sakyti, ką galite padaryti jūs, o ne aiškinti, ką „privalo“ padaryti partneris. Dažnai geriausias variantas atsiranda ne iš pirmo impulso, o tada, kai aiškiai matote, kas iš tiesų svarbiausia kiekvienam.
Pavyzdys:
-
Jūs: „Galėčiau penktadienio vakarą ir šeštadienio rytą likti namuose ir susidėlioti visus mokesčių dokumentus. Tada prisijungčiau likusiam savaitgaliui ir nebeturėčiau to nerimo galvoje.“
-
Partneris: „Galiu tėvams pasakyti, kad tau reikia pasivyti darbus ir atvyksi tik daliai savaitgalio. Taip pat galiu perkelti susitikimą su kaimynais ir padėti tau susitvarkyti informaciją.“
10 praktinių patarimų, kaip konfliktą sustabdyti dar jam neprasidėjus
Atskirti „problemą“ nuo „skirtumo“
Ne viskas, kas erzina, yra problema, kurią reikia „sutaisyti“. Jei klausimas nekelia grėsmės jūsų sveikatai, saugumui ar finansiniam stabilumui, neprieštarauja bendram poros tikslui ir neužkrauna vienam iš jūsų neteisingos naštos, gali būti, kad tai tiesiog jūsų skirtingumas. Vienam gali patikti triukšmingas bendravimas, kitam – ramūs vakarai. Vienas lengvai pradeda projektus, kitas – puikiai užbaigia iki smulkmenų. Vienas žvalus rytais, kitas – vakare. Tokiais atvejais sprendimas dažnai yra priėmimas ir susitarimas, o ne bandymas perauklėti.
1) Rinkitės tinkamą momentą
Susitarti sunkiausia, kai esate pavargę, alkani, įsitempę, užversti darbais ar bandote vienu metu daryti dar kažką (pvz., gaminti vakarienę, pabaiginėti užduotis ar žiūrėti ekraną). Sudėtingesnius pokalbius atidėkite palankesniam laikui.
2) Treniruokite priėmimą
Kai sąmoningai mokotės vertinti partnerį tokį, koks jis yra, o ne nuolat akcentuoti trūkumus, pokalbis dažniau tampa bendradarbiavimu. Priėmimas mažina gynybą ir didina norą ieškoti sprendimo kartu, o ne „laimėti“ ginčą.
3) Venkite keturių žalingų įpročių
-
asmeniškų kritikos strėlių;
-
paniekos ir pašaipos;
-
gynybos bet kokia kaina;
-
užsidarymo ir ignoravimo („siena“ pokalbio metu).
4) Pirmiausia ieškokite palankaus paaiškinimo
Kai kyla nusivylimas ar pyktis, verta padaryti pauzę ir nekurti blogiausio scenarijaus. Gal partneris pervargęs, alkanas, susitelkęs į kitas problemas ar tiesiog nemato, kaip jo veiksmai jus paveikė. Palankesnė interpretacija padeda išlikti pagarbiems net tada, kai nesutinkate.
5) Saugokitės „šaltojo“ elgesio
Emocinis atstūmimas poroje gali žeisti ne mažiau nei kandžios pastabos. Tai gali būti demonstratyvus tylėjimas, išėjimas iš kambario, abejingumas partnerio jausmams ar „minkštesnės“ formos: temos pakeitimas, pajuokavimas vietoje reakcijos, perdėtas meilikavimas vien tam, kad nereikėtų kalbėti apie nemalonią temą.
6) Pradėkite švelniai ir priimkite įtaką
Geresniam dialogui padeda „švelni pradžia“: kalbėkite apie savo jausmą, situaciją ir paprašykite partnerio nuomonės, o ne pulkite su kaltinimais. Taip pat verta sąmoningai priimti partnerio įtaką – įtraukti jo idėjas ir planus į bendrą sprendimą, o ne stumti vienpusišką variantą.
7) Išnaudokite mažus nesutarimus kaip treniruotę
Smulkūs įtampos momentai yra puiki proga „pasimatuoti“ naujus įgūdžius: įvardyti abiejų poreikius, ramiai paieškoti variantų ir patirti, kad susitarimas įmanomas. Ilgainiui tai keičia bendrą santykių toną: problemos tampa proga suartėti, o ne minų lauku.
8) Duokite sau laiko mokytis
Konstruktyvus konfliktų sprendimas – įgūdis, kuriam reikia praktikos. Dažnai tenka perrašyti vaikystėje išmoktus bendravimo modelius ir išbūti emocijas neišsiliejant. Vertinkite net mažus žingsnius – jie kuria pagreitį.
9) Užtikrinkite vienodą laiką abiem
Teisingumo jausmą stiprina paprastas principas: abu turi gauti erdvės išsakyti rūpesčius ir pasiūlyti idėjas. Jei linkstate dominuoti, kalbėkite trumpiau ir klausykitės ilgiau. Jei dažniau nutylite, švelniai išlaikykite savo vietą pokalbyje, ypač jei esate pertraukiami.
10) Darykite pertraukas anksčiau, nei „užvirs“
Vos tik vienas iš jūsų pajunta, kad jau per daug pyksta ar nebepajėgia laikytis pagarbaus tono, verta stabdyti pokalbį. Iš anksto sutarkite paprastą taisyklę: darote pertrauką, nusiraminat atskirai ir prie temos grįžtate per artimiausias 24 valandas. Pertraukos metu geriau rinktis raminančią veiklą (pasivaikščiojimą, maisto gaminimą, ramų užsiėmimą), o prieš tęsiant pokalbį – trumpai pabūti kartu kasdieniškai, kad sugrįžtų ryšys ir ramybė.










