Šiuolaikiniai pokalbiai dažnai prasideda paprastu „Labas“ ar „Sveiki“, o baigiasi „Iki“ arba „Ačiū“. Vis dėlto anksčiau žmonės turėjo kur kas daugiau išraiškingų, mandagių ir net šmaikščių frazių, kurios suteikdavo bendravimui daugiau tono, charakterio ir pagarbos. Jei norisi į kasdienius dialogus įnešti šiek tiek senoviško žavesio, verta prisiminti senas sveikinimosi ir mandagumo formules – kai kurios jų skamba iškilmingai, kitos juokingai, bet visos gali tapti smagia stiliaus detale.
- 1.Senoviški pasisveikinimai, kurie skamba iškilmingai ir šiltai
- 2.Mandagumo frazės, kurios švelnina toną ir padeda susitarti
- 3.Šmaikštūs posakiai apie savijautą ir kasdienes situacijas
- 4.Senoviški komplimentai ir reakcijos, kurios tinka geroms naujienoms
- 5.Kaip paklausti apie žmogų taip, kad atsakymas būtų tikras
- 6.Senoviški užbaigimai laiškams ir žinutėms
Senoviški pasisveikinimai, kurie skamba iškilmingai ir šiltai
Praeityje pasisveikinimas buvo tarsi mažas ritualas: jis parodydavo dėmesį, socialinį taktiškumą ir net nuotaiką. Kai kurios frazės šiandien skambėtų teatrališkai, tačiau pasakytos su šypsena jos gali būti net labai jaukios.
Pats geriausias rytas jums
-
Kada buvo populiaru: XIX a.
-
Ką reiškia: tai senoviškas būdas palinkėti žmogui puikaus ryto.
Ši frazė istoriškai siejama su Airija ir vėliau paplito platesniame anglakalbiame pasaulyje. Jei tokia forma atrodo per daug „iš kito amžiaus“, esmė išlieka ta pati: nuoširdus „Labas rytas“ (nesvarbu, ar sakote nepažįstamajam, kolegai ar artimam žmogui) vis dar yra paprastas, bet stiprus mandagumo gestas.
Geros dienos jums, pone
-
Kada buvo populiaru: XVII–XVIII a.
-
Ką reiškia: mandagus palinkėjimas, dažnai vartotas ir kaip pokalbio užbaigimas.
Anksčiau tai buvo įprasta, neutrali frazė, o šiandien dažniau girdime trumpą „Iki“ ar „Susimatysim“. Vis dėlto šis palinkėjimas turi savotiško stiliaus: jis ir uždaro pokalbį, ir kartu palieka gerą toną.
Sveikinimai ir linkėjimai
-
Kada buvo populiaru: XIX a.
-
Ką reiškia: formalesnė, „iškilmingesnė“ „Sveiki“ versija.
Tokia frazė ilgą laiką buvo laikoma itin mandagia įžanga. Jeigu abejojate, kaip geriausia kreiptis į žmogų (ypač oficialiau), šiek tiek didesnis formalumas dažnai yra saugesnis pasirinkimas – svarbiausia, kad skambėtų šiltai, o ne šaltai.
Kaip laikotės?
-
Kada buvo populiaru: XVIII a. – XX a. pradžia
-
Ką reiškia: formali pasiteiravimo apie savijautą forma, dažnai siejama su aukštuomenės etiketu.
Šiandien dažniau sakome „Kaip sekasi?“ ar net „Kas naujo?“, tačiau senoji forma turi daugiau ramios pagarbos. O tokie gestai kaip rankos bučiavimas – tai jau labai specifinė tradicija, kuri tinka tik itin artimoje, aiškiai suprantamoje situacijoje.
Salve
-
Kada buvo populiaru: senovės Romoje (ir kai kur vartojama iki šiol)
-
Ką reiškia: „sveikas“, „būk sveikas“, „linkiu gerovės“.
Tai lotyniškas pasisveikinimas (tariamas maždaug „sal-vė“), trumpas ir skambus. Jo šaknis susijusi su sveikata ir saugumu, tad iš esmės tai draugiškas palinkėjimas. Tokią frazę smagu įtraukti kaip netikėtą, bet elegantišką pokalbio prieskonį.
Mandagumo frazės, kurios švelnina toną ir padeda susitarti
Ne visos senoviškos formuluotės yra pasisveikinimai. Dalis jų skirtos tam, kad prašymai skambėtų ne kaip reikalavimai, o kaip pagarbus kvietimas bendradarbiauti.
Jeigu malonėtumėte
-
Kada buvo populiaru: XVIII–XIX a.
-
Ką reiškia: švelnesnė prašymo forma, sumažinanti kategoriškumą.
Žodžiai panašūs ir šiandien nėra dingę, bet būtent tokia konstrukcija anksčiau buvo dažnesnė: ji „nuleisdavo“ įtampą ir leisdavo prašymui skambėti mandagiau. Kasdienybėje dažnai kalbame gana tiesiai, todėl švelnesnis tonas kartais gali padaryti stebuklų.
Prašau atleisti
-
Kada buvo populiaru: XVI–XVII a.
-
Ką reiškia: senoviškas, labai pagarbus atsiprašymas, išreiškiantis nuoširdų prašymą atleisti.
Skirtumas slypi intencijoje: tokia formuluotė skamba ne kaip automatinis „atsiprašau“, o kaip aiškus noras atkurti pasitikėjimą. Atsiprašymas apskritai nėra silpnumo ženklas – dažnai tai brandos ir tvirto charakterio įrodymas.
Man buvo malonu
-
Kada buvo populiaru: XX a.
-
Ką reiškia: pagarbus atsakymas po „ačiū“, parodantis, kad padėjote su noru.
Anksčiau tai buvo gana įprasta frazė, o šiandien dažnai atsakoma „Nėra už ką“ ar „Jokių problemų“. Tačiau „Man buvo malonu“ aiškiau pasako: „džiaugiuosi galėjęs padėti“ – nepaliekant dviprasmybių.
Šmaikštūs posakiai apie savijautą ir kasdienes situacijas
Kai kurios istorinės frazės skirtos ne gražiam formalumui, o žaismingumui. Jos parodo, kad net prieš šimtmečius žmonės mėgo eufemizmus ir skambias užuominas.
Tik pasipudruoju plaukus
-
Kada buvo populiaru: XIX a. vidurys – XIX a. pabaiga
-
Ką reiškia: tai buvo humoristinis pasakymas, reiškęs, kad žmogus ruošiasi gerokai išgerti.
Kaip ir šiandien turime įvairių užuominų, taip ir anuomet buvo mėgstama pasakyti kažką netiesiogiai, bet suprantamai. Šis posakis – vienas ryškesnių to meto pavyzdžių.
Nesijaučiu kaip reikiant
-
Kada buvo populiaru: XIX a. vidurys – XIX a. pabaiga
-
Ką reiškia: senoviškas posakis „Not up to dick“ iš esmės reiškė prastą savijautą.
Svarbi detalė: tuometinis žodis „dick“ britų šnekamojoje kalboje galėjo reikšti „daug“, „kažką reikšmingo“, tad visa frazė buvo panaši į „nė velnio“ ar „ne kažką“. Šiandien dėl skirtingų asociacijų ji gali skambėti dviprasmiškai, todėl saugiau rinktis neutralesnę, bet vis tiek žaismingą mintį: „nesu geriausios formos“ ar „šiandien nelabai“.
Saugokitės riebalų
-
Kada buvo populiaru: XIX a. vidurys – XIX a. pabaiga
-
Ką reiškia: mandagus perspėjimas prasilenkiant – saugotis dėmių ar slidžių vietų.
Viktorijos laikais ši frazė veikė kaip praktiškas ir kartu mandagus „Atsiprašau“ ar „Praleiskite“. Idėja aktuali ir dabar: prasilenkiant verta gerbti asmeninę erdvę, nebruzdinti ir leisti kitam jaustis patogiai.
Senoviški komplimentai ir reakcijos, kurios tinka geroms naujienoms
Na, čia jau kiaušinis viską nurungia
-
Kada buvo populiaru: XIX a. pabaiga – XX a. pradžia
-
Ką reiškia: „čia tai jau prizas“, „čia geriausia iš visko“, panašiai kaip šiandien sakytume „čia jau viršūnė“.
Šis posakis buvo vartojamas kaip reakcija į kažką įspūdingo, netikėto ar net absurdiškai ryškaus – tiek teigiama, tiek kartais ironiška prasme. Vienas aiškinimų sieja jį su laikais, kai varžybų nugalėtojui galėdavo būti įteikiamas prizinis kiaušinis, pavyzdžiui, mugėse.
Kaip paklausti apie žmogų taip, kad atsakymas būtų tikras
Kaip jums sekasi mėgautis popiete?
-
Kada buvo populiaru: XVIII–XIX a.
-
Ką reiškia: konkretesnis, šiltesnis klausimas apie tai, kaip žmogus jaučiasi ir kaip jam klostosi diena.
Tokie klausimai anksčiau buvo ne vien formalumas. Jie padėdavo iš tiesų „patikrinti ryšį“ ir pakviesti žmogų pasidalinti daugiau nei automatiniu „viskas gerai“. Net ir šiandien kartais užtenka mažo patikslinimo („kaip praėjo rytas?“ ar „kaip laikaisi šią popietę?“), kad pokalbis taptų žmogiškesnis.
Senoviški užbaigimai laiškams ir žinutėms
Jūsų nuolankus tarnas
-
Kada buvo populiaru: XVII–XIX a.
-
Ką reiškia: mandagus pasirašymas laiškuose, rodantis pagarbą ir geranoriškumą.
Istoriškai tai buvo labiau etiketo formulė, o ne pažodinis statuso apibūdinimas. Šiandien, kai daug kas apsiriboja automatiniu parašu arba trumpu „Ačiū“, tokia frazė (ar jos lengvesnė variacija) gali būti panaudota ironiškai, žaismingai arba kaip sąmoningas stiliaus pasirinkimas – ypač neformaliame kontekste.
Jeigu norite į kasdienį bendravimą įnešti daugiau mandagumo ir spalvų, nebūtina kalbėti lyg iš kostiuminės dramos. Kartais užtenka vieno senoviško palinkėjimo, šiltesnio klausimo ar pagarbesnio atsakymo į „ačiū“, kad pokalbis skambėtų jaukiau ir įsimintiniau.
