Skaitymas dažnai siejamas su malonumu ar žinių kaupimu, tačiau tyrimai rodo, kad jo nauda kur kas platesnė: nuo geresnės savijautos iki aštresnio mąstymo ir stipresnių socialinių ryšių. Nors ne visi skaito kasdien, reguliarus įprotis gali tapti paprastu būdu investuoti į savo protą ir emocinę pusiausvyrą bet kuriame amžiuje.
- 1.Skaitymo nauda, kurią patvirtina tyrimai
- 1.1Smegenų treniruotė kasdienybėje
- 1.2Galimas „apsauginis“ poveikis senstant
- 1.3Mažiau streso per kelias minutes
- 1.4Turtingesnis žodynas ir geresnė kalbos nuojauta
- 1.5Geresnė emocinė savijauta ir mažiau vienišumo
- 1.6Empatijos ugdymas per grožinę literatūrą
- 1.7Daugiau motyvacijos ir geresni pasiekimai mokykloje
- 1.8Kokybiškesnis miegas, jei renkatės popierinę knygą
- 1.9Ištvermė treniruotėse: kai protas užimtas, kūnas dirba ilgiau
- 1.10Bendruomenė, net jei skaitote vieni
- 1.11Naujos žinios beveik iš bet kokios knygos
- 2.Kaip dažnai reikia skaityti, kad tai duotų realią naudą?
- 3.Kaip pamilti skaitymą, jei jis „nelimpa“?
- 4.Ką skaityti, kad pajustumėte didžiausią efektą?
Įdomu tai, kad nauda nepriklauso nuo „tobulo“ žanro. Romanai, apsakymai, publicistika, žurnalai ar net laikraščiai gali veikti kaip nuosekli treniruotė smegenims. Svarbiausia – pastovumas ir tai, kad skaitymas jums iš tiesų būtų patrauklus.
Skaitymo nauda, kurią patvirtina tyrimai
Smegenų treniruotė kasdienybėje
Atversti knygą – tai lyg duoti protui užduotį: sekti siužetą, suprasti idėjas, susieti faktus, prisiminti veikėjus ir detales. Tyrimai, publikuoti 2023 m. mokslo leidinyje, kuriame nagrinėjamos sveikatos ir sporto mokslų temos, sieja skaitymą su geresniais vaikų mąstymo įgūdžiais. Šis principas aktualus ir suaugusiesiems: kuo dažniau skaitome, tuo lengviau pratęsiame dėmesio išlaikymą, analizę ir problemų sprendimą.
Galimas „apsauginis“ poveikis senstant
Ilgalaikis 2021 m. tyrimas, trunkantis 14 metų ir apėmęs beveik 2 000 vyresnių nei 64 metų žmonių, parodė aiškią sąsają: tie, kurie skaitė bent kartą per savaitę, turėjo mažesnę kognityvinių funkcijų silpnėjimo riziką. Įdomiausia, kad didelės reikšmės neturėjo, ką jie rinkosi – knygas, žurnalus ar laikraščius. Panašu, kad svarbiausias veiksnys yra pati reguliari „skaitymo veikla“.
Mažiau streso per kelias minutes
Skaitymas gali tapti greitu būdu „perjungti“ mintis nuo įtampos prie ramesnio ritmo. 2009 m. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad net 6 minutės skaitymo per dieną gali reikšmingai sumažinti streso lygį (buvo fiksuotas 68% sumažėjimas). Be to, kituose tyrimuose reguliariai skaitantys žmonės dažniau nurodo geresnį miegą, mažesnį stresą, aukštesnę savivertę ir rečiau patiriamus depresijos simptomus, lyginant su tais, kurie beveik neskaito.
Turtingesnis žodynas ir geresnė kalbos nuojauta
Skaitymas natūraliai plečia žodyną, nes nuolat sutinkame naujas sąvokas kontekste. Vertinimai rodo, kad reikšmingą dalį (apie 5–15%) mums žinomų žodžių išmokstame būtent skaitydami. Klausymasis taip pat turi savo privalumų: tyrimas Airijoje parodė, kad kūdikiai, kuriems globėjai skaitė garsiai (apie 9 mėnesių amžiuje), vėliau – 3 metų – turėjo stipresnį aktyvų žodyną nei tie, kuriems nebuvo skaitoma.
Geresnė emocinė savijauta ir mažiau vienišumo
Gera istorija gali pakelti nuotaiką, o sudėtingesni pasakojimai neretai padeda atpažinti save, įvardyti jausmus ir suprasti, kad žmogaus patirtys – universalios. Mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių tyrimuose pastebima tendencija: dažniau skaitantys jaunuoliai dažniau nurodo geresnę psichologinę savijautą. Viename iš rezultatų išryškėjo ir vienišumo tema: retai skaitantys dažniau sakė besijaučiantys vieniši (30%), palyginti su dažnai skaitančiais (19%).
Empatijos ugdymas per grožinę literatūrą
Grožinė literatūra suteikia progą „pasimatuoti“ kitą požiūrį: gyventi personažo sprendimais, jausti jo dilemas ir matyti pasaulį iš neįprastos perspektyvos. Tyrimuose apie literatūrą ir socialinį pažinimą dažnai kartojasi išvada, kad grožinę literatūrą skaitantys žmonės neretai geriau supranta kitų emocijas ir motyvus. Tai praktiškai praverčia bendraujant: lengviau išklausyti, mažiau skubėti vertinti, taikliau suprasti, kas vyksta „tarp eilučių“ kasdienėse situacijose.
Daugiau motyvacijos ir geresni pasiekimai mokykloje
Knygos gali įkvėpti imtis pokyčių: drąsiau kalbėtis, mokytis, siekti tikslų ar tiesiog išbandyti naują įprotį. Be to, yra duomenų, kad skaitymas už mokyklos ribų susijęs su geresniais mokymosi rezultatais: viename tyrimų apibendrinime pabrėžiama, jog apie 21 minutė skaitymo per dieną (ne mokykloje) siejama su aukštesniais skaitymo pasiekimų testų rezultatais.
Kokybiškesnis miegas, jei renkatės popierinę knygą
Vakaro rutina be ekranų daugeliui tampa raktu į ramesnį užmigimą. Popierinė knyga prieš miegą gali padėti „nuleisti apsukas“, nes ji nepateikia ryškios mėlynos šviesos kaip įrenginiai. Tyrimai rodo, kad didesnis ekranų laikas gali bloginti miego kokybę, todėl, jei jūsų tikslas – geresnis poilsis, elektroninius skaitytuvus ar telefoną verta palikti dienai, o vakarui pasilikti spausdintą tekstą.
Ištvermė treniruotėse: kai protas užimtas, kūnas dirba ilgiau
Įdomus praktinis aspektas – skaitymas (ar klausymasis) gali padėti lengviau ištverti monotonišką fizinį krūvį. Įtraukiantis siužetas nukreipia dėmesį nuo nuovargio ir leidžia „dar truputį“ pratęsti treniruotę. Jei bėgant skaityti nepatogu, tą patį efektą gali duoti garso knygos.
Bendruomenė, net jei skaitote vieni
Nors skaitymas dažnai yra individuali veikla, jis nuolat kuria progą bendravimui: knygų klubai, diskusijos, rekomendacijos, bendros temos su draugais ar šeima. Skaitymas garsiai taip pat tampa artumo ritualu: tyrimuose fiksuota, kad didelė dalis tėvų ir vaikų (92%) sutinka, jog skaitymas kartu yra ypatingas būdas leisti laiką.
Naujos žinios beveik iš bet kokios knygos
Negrožinės knygos gali būti tarsi ilgas pokalbis su specialistais: kelionių literatūra supažindina su kultūromis ir kalbomis, praktiniai leidiniai padeda išmokti įgūdžių, psichologijos ar bendravimo knygos pasiūlo naujų strategijų. Tačiau ir grožinė literatūra moko netiesiogiai: ji lavina kritinį mąstymą, skatina svarstyti, daryti išvadas ir pačiam susiformuoti nuomonę.
Kaip dažnai reikia skaityti, kad tai duotų realią naudą?
Tikslaus „minučių skaičiaus“, kuris tiktų visiems, nėra. Daug svarbiau reguliarumas nei tobula rutina. Praktinis tikslas – susiplanuoti 3–4 kartus per savaitę laiką skaitymui, kai jūsų mažiau trikdys pašaliniai dalykai.
Dar viena taisyklė, kuri dažnai suveikia geriausiai: rinkitės tai, kas iš tiesų įtraukia. Jei knyga vargina, problema nebūtinai yra jūsų dėmesys ar valia – kartais tiesiog netiko žanras. Pakeiskite kryptį: vietoj sunkios biografijos išbandykite istorinį romaną, detektyvą, lengvesnę komediją ar trumpus apsakymus.
Kaip pamilti skaitymą, jei jis „nelimpa“?
-
Pradėkite nuo trumpų tekstų: apsakymų, esė ar skyrių po 10–15 minučių.
-
Turėkite „atsarginę“ knygą, kai norisi ko nors lengvesnio.
-
Skaitykite tuo paros metu, kai jūsų dėmesys geriausias: ryte, per pietų pertrauką ar prieš miegą (be ekranų).
-
Išbandykite garso knygas kelionėse, namų ruošoje ar vaikštant.
-
Prisijunkite prie knygų klubo: terminai ir pokalbiai padeda išlaikyti ritmą.
Ką skaityti, kad pajustumėte didžiausią efektą?
Universalus atsakymas paprastas: geriausia knyga yra ta, kuri pažadina smalsumą. Vis dėlto, jei norite kryptingai pasirinkti, galite remtis nuotaika ir tikslu.
-
Nuotaikai pakelti dažnai tinka lengvesni, šilti siužetai ir jaukūs detektyvai.
-
Empatijai ir emociniam intelektui lavinti verta rinktis grožinę literatūrą iš kitokios perspektyvos – su personažais, kurių patirtys skiriasi nuo jūsiškių.
-
Protinį „sportą“ suteikia paslapčių romanai, trileriai ir gerai parašyta negrožinė literatūra.
-
Motyvacijai dažnai pasitarnauja praktinės, įgūdžius ugdančios knygos.
Esmė – nepradėti nuo tobulumo paieškų. Kuo anksčiau atsiversite pirmą puslapį, tuo greičiau pajusite, kad skaitymas gali būti ir paprastas malonumas, ir reali investicija į sveikesnį, ramesnį, mąstymą auginantį gyvenimą.
