Net ir pačiuose naujausiuose, blizgančiuose oro uostų terminaluose dažnai pamatysite prie grindų tvirtai pritvirtintas sėdynes. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jos taip saugomos nuo vagysčių ar kad tai tiesiog senas įprotis, likęs nuo laikų, kai terminalai priminė autobusų stotis. Tačiau realybėje sėdynės dažniausiai tvirtinamos visai dėl kitų, labai praktiškų priežasčių: kad būtų lengviau suvaldyti žmonių srautus, užtikrinti tvarką ir net finansuoti atnaujinimus.
Ar visos oro uostų sėdynės pritvirtintos prie grindų?
Ne. Oro uostuose galima rasti ir laisvai pastatomų krėslų ar minkštasuolių, ypač poilsio zonose ar įvairiose komercinėse erdvėse. Vis dėlto prie vartų esančiose laukimo salėse dažniausiai vyrauja vadinamosios eilinės (ant sijų montuojamos) sėdynės, kurios neretai yra tvirtinamos prie grindų. Kartais pritvirtinami ir didesni baldai, jei zona suprojektuota taip, kad svarbiausia būtų stabilus, nekintantis išdėstymas.
Kodėl oro uostai sėdynes tvirtina prie grindų?
Kad judėjimas būtų sklandus ir saugus
Pagrindinė priežastis – žmonių srautų kontrolė. Prie vartų vienu metu susirenka daug keleivių, o terminalo koridoriais nuolat juda kiti keliautojai, vežimėlių stūmikai, oro uosto darbuotojai. Kai sėdynės stovi „kur papuola“, jos gali netikėtai susiaurinti praėjimus arba suformuoti nepatogius „butelio kakliukus“.
Fiksuotas sėdynių išdėstymas padeda užtikrinti, kad tarp baldų liktų pakankamai vietos praeiti, taip pat – kad prireikus būtų patogiau judėti žmonėms su judėjimo negalia ar su pagalbinėmis priemonėmis. Kitaip tariant, pritvirtinimas yra paprastas būdas išlaikyti aiškius, pastovius praėjimus, kai keleivių srautas kinta nuo ramios dienos iki piko valandų.
Kad laukimo zonos išdėstymas „neišsivaikščiotų“
Jeigu kėdes galima lengvai stumdyti, jos ilgainiui pradeda keisti vietą: vieni keleiviai šiek tiek pasitraukia, kiti susistumia, kažkas pasuka sėdynę prie lizdo ar arčiau lango. Oro uostui tai reiškia mažiau tvarkingą erdvę ir didesnę riziką, kad bus užblokuotos numatytos judėjimo linijos.
Pritvirtintos sėdynės leidžia išlaikyti vienodą, planuotą išdėstymą: aišku, kur yra sėdėjimo zona, kur prasideda praėjimas, o kur turi susiformuoti eilė įlaipinimui.
Dar kelios praktinės priežastys
Lengviau palaikyti švarą ir prižiūrėti patalpas
Oro uoste valymas vyksta greitai, dažnai naktimis, naudojama įvairi technika. Kai baldai pastovūs, valytojams paprasčiau planuoti darbą: aiškūs tarpai, lengviau pravažiuoti įranga, mažiau netikėtumų. Be to, kai kuriuose terminaluose sėdynių konstrukcijos ir jų tvirtinimo sprendimai parenkami taip, kad po jomis ir aplink jas būtų patogiau pasiekti grindis.
Įdomu tai, kad kai kuriose erdvėse buvo ieškoma kompromiso: kad sėdynes būtų galima pajudinti valymui, bet jos vis tiek sugrįžtų tiksliai į tą pačią vietą ir „neišplauktų“ į praėjimą. Tokiais atvejais naudojami specialūs tvirtinimo ar „įstatymo“ sprendimai, kurie leidžia kėdei turėti aiškiai apibrėžtą poziciją.
Fiksuota įranga gali padėti gauti lėšų atnaujinimams
Dar viena mažiau akivaizdi, bet svarbi priežastis – finansavimas. Kai kuriais atvejais viešose, tiesioginių pajamų negeneruojančiose oro uosto erdvėse įranga turi būti laikoma stacionaria (t. y. „įtvirtinta“), kad tam tikros programos ar subsidijos galėtų būti pritaikytos infrastruktūros gerinimui. Praktikoje tai reiškia, kad pritvirtintos sėdynės gali būti traktuojamos kaip nuolatinė terminalo dalis, o tai palengvina investicijų planavimą.
Ar pritvirtintos sėdynės oro uostuose nyksta?
Terminalų dizainas sparčiai keičiasi. Vis dažniau vienoje zonoje derinami skirtingi sėdėjimo tipai: klasikinės eilinės sėdynės, suolai, individualūs patogesni krėslai, vietos darbui su stalviršiais. Tokia įvairovė atsiranda dėl paprastos priežasties: skirtingi keliautojai turi skirtingus poreikius.
Šeimai, laukiančiai skrydžio atostogoms, dažnai svarbu sėdėti kartu ir turėti daugiau vietos daiktams. Tuo tarpu verslo keliautojas ieško ramesnio kampo ir patogios vietos kompiuteriui. Dėl to moderniuose terminaluose sėdėjimo zonos vis labiau primena poilsio erdves, o ne vien tik „eilę kėdžių prie vartų“.
Kaip nusprendžiama, kokias sėdynes įrengti?
Nors keleiviams tai dažniausiai neatrodo svarbu, oro uosto planuotojams sėdėjimo zonos yra sudėtingas uždavinys. Pirmiausia skaičiuojama, kiek žmonių konkrečioje vietoje realiai lauks įlaipinimo, ypač prie tam tikrų vartų, atsižvelgiant į aptarnaujamų orlaivių dydį ir skrydžių srautus.
Tada sprendžiama, koks įlaipinimo organizavimo būdas geriausiai veiks toje erdvėje, ir kaip suprojektuoti išdėstymą, kad jis būtų efektyvus šiandien, bet prireikus galėtų būti koreguojamas ateityje. Todėl vienur matysite daugiau pritvirtintų „klasikinių“ sėdynių, kitur – daugiau laisvai komponuojamų poilsio baldų, o dažnai – jų derinį.
Ką verta prisiminti keliaujant?
- Pritvirtintos sėdynės oro uostuose dažniausiai skirtos ne nuo vagysčių, o tvarkingam žmonių srautui ir saugumui.
- Fiksuotas išdėstymas padeda išlaikyti praeinamumą, ypač piko metu prie vartų.
- Stacionarios sėdynės palengvina valymą ir priežiūrą, o kai kuriais atvejais siejasi ir su infrastruktūros finansavimo logika.
- Naujuose terminaluose vis dažniau atsiranda įvairesnių, patogesnių sėdimų vietų, pritaikytų skirtingiems keliautojams.
