Jei prieš pakilimą pro lėktuvo langą pamatote, kaip ant sparnų purškiamas ryškiai žalias, tirštas skystis, tai gali atrodyti tarsi scena iš mokslinės fantastikos. Vis dėlto tokia „spalvota košė“ dažniausiai nėra gedimo požymis – tai planuota procedūra, skirta saugiam skrydžiui šaltuoju metų laiku.
- 1.Kur ant lėktuvo purškiamas ryškus skystis
- 2.Koks tai skystis ir kodėl jis būna skirtingų spalvų
- 3.Kuo skiriasi ledo šalinimas ir apsauga nuo apledėjimo
- 4.Kodėl ledas ant sparnų taip pavojingas
- 5.Kaip šie skysčiai veikia praktiškai
- 6.Ar šių procedūrų reikia visiems lėktuvams
- 7.Kiek skysčio gali būti sunaudojama vienam reisui
- 8.Kada skysčiai purškiami dažniausiai
- 9.Kodėl aukštyje nepurškiama apsauginių skysčių nuolat
- 10.Ar šie skysčiai pavojingi žmonėms ir aplinkai
Kai oro temperatūra artėja prie nulio ar krenta žemiau, ant lėktuvo paviršių gali susidaryti šerkšnas, ledas ar prilipti sniegas. Net ir plonas ledo sluoksnis sparnams yra rimta problema, todėl ant žemės taikomi du pagrindiniai sprendimai: ledo šalinimas ir apsauga nuo naujo ledo susidarymo.
Kur ant lėktuvo purškiamas ryškus skystis
Iš salono dažniausiai geriausiai matomi sparnai, tačiau skysčiai turi padengti ne vien juos. Kad procedūra būtų veiksminga, apdorojami svarbiausi aerodinaminiai ir valdymo paviršiai, įskaitant:
- sparnus;
- valdymo plokštumas;
- uodegos stabilizatorius;
- variklių oro įsiurbimo zonas.
Koks tai skystis ir kodėl jis būna skirtingų spalvų
Ryškiai žalias, tirštesnės konsistencijos skystis, kurį keleiviai dažnai pamato žiemą, paprastai yra apsaugos nuo apledėjimo priemonė (vadinama IV tipo). Ji atpažįstama būtent dėl klampumo ir sodrios žalsvos spalvos.
Aviacijoje naudojami keli skysčių tipai, o jų atspalviai nėra atsitiktiniai – spalvos padeda antžeminiam personalui matyti, kurios lėktuvo vietos jau apdorotos. Dažniausiai sutinkami variantai:
Jus gali sudominti
- II tipas – skaidrus arba šiaudų atspalvio;
- III tipas – gelsvai žalias;
- IV tipas – tirštas, dažnai ryškiai žalias;
- I tipas – ledo šalinimo skystis, dažnai oranžinis.
Kuo skiriasi ledo šalinimas ir apsauga nuo apledėjimo
Ledo šalinimo skystis naudojamas tuomet, kai sniegas, šerkšnas ar ledas jau yra ant lėktuvo. Jo tikslas – pašalinti susikaupusį ledą ir paruošti paviršius saugiam pakilimui.
Apsaugos nuo apledėjimo skystis veikia prevenciškai: jis purškiamas po ledo pašalinimo, kad iki pakilimo ir riedėjimo metu ant paviršių vėl nepradėtų formuotis naujas šerkšnas ar ledas. Šios priemonės dažniausiai būna tirštesnės – jos geriau „prilimpa“ prie paviršiaus ir išlieka ilgiau, o pakilimo metu, didėjant greičiui, skystis nuo sparnų pasišalina.
Kodėl ledas ant sparnų taip pavojingas
Apledėjimas keičia sparno paviršių ir sutrikdo oro srautą, todėl sumažėja keliamoji jėga. Tai gali reikšti, kad lėktuvui reikia didesnio greičio, kad išlaikytų stabilų skrydį (didėja vadinamasis užsitraukimo greitis). Kitaip tariant, ledas gali „atimti“ dalį aerodinaminio efektyvumo pačiu kritiškiausiu metu – kylant.
Skaičiuojama, kad ledo sankaupos ant sparnų gali sumažinti keliamąją jėgą net iki maždaug 30%. Be to, apledėjimas gali pakeisti lėktuvo valdymo charakteristikas ir apsunkinti tikslų pilotavimą.
Kaip šie skysčiai veikia praktiškai
Tiek ledo šalinimo, tiek apsaugos nuo apledėjimo skysčiai dažniausiai gaminami glikolių pagrindu. Ledo šalinimo mišiniai paprastai purškiami pašildyti (maždaug iki 60–66 °C). Jie:
- tirpdo jau susidariusį ledą ar šerkšną;
- padeda sumažinti vandens užšalimo temperatūrą, kad naujas ledas formuotųsi sunkiau.
Po to, jei sąlygos tokios, kad ledas gali susidaryti vėl, naudojamas tirštesnis apsauginis skystis, kuris sudaro laikiną apsauginį sluoksnį.
Ar šių procedūrų reikia visiems lėktuvams
Žiemos sąlygomis ledo šalinimo ir apsaugos nuo apledėjimo procedūros taikomos iš esmės visiems orlaiviams, jei yra apledėjimo rizika. Procesas atliekamas prie vartų arba specialioje apdorojimo aikštelėje.
Skysčio tipas ir purškimo metodika priklauso nuo lėktuvo dydžio ir jo pakilimo charakteristikų. Mažesni orlaiviai dažnai pakyla mažesniais greičiais, todėl jiems gali būti parenkami mažiau klampūs mišiniai, kad pakilimo metu skystis būtų lengviau pašalinamas nuo paviršiaus.
Kiek skysčio gali būti sunaudojama vienam reisui
Sunaudojamas kiekis labai priklauso nuo oro: temperatūros, kritulių intensyvumo, ar formuojasi šerkšnas. Vienam komerciniam lėktuvui gali prireikti nuo maždaug kelių dešimčių galonų iki kelių šimtų galonų skysčio (tai yra maždaug nuo kelių šimtų litrų iki daugiau nei tūkstančio litrų).
Paprastai siekiama padengti paviršių plonu, tolygiu skysčio sluoksniu – tiek, kiek reikia efektyviai apsaugai.
Kada skysčiai purškiami dažniausiai
Apledėjimo prevencija aktuali ne tik viduržiemį. Procedūrų gali prireikti bet kada, kai:
- temperatūra yra ties užšalimo riba ar žemiau jos;
- yra kritulių (sniego, šlapdribos);
- lyja, bet paviršiai tokie šalti, kad lietus gali užšalti ant kontakto.
Kodėl aukštyje nepurškiama apsauginių skysčių nuolat
Lėktuvai turi vidines apledėjimo valdymo sistemas, skirtas skrydžiui. Daugelyje šiuolaikinių orlaivių naudojamas karšto oro nukreipimas iš variklio kompresoriaus į kritines zonas (pavyzdžiui, sparnų priekines briaunas), kad ledas nesusidarytų. Kai kuriuose modeliuose taikomi elektriškai šildomi elementai sparnuose.
Taip pat gali būti naudojamos ledą „atstumiančios“ dangos, kurios mažina ledo sukibimą su paviršiumi, o mažesniuose orlaiviuose kartais sutinkami pripučiami pneumatiniai „batai“, padedantys suskaldyti susidariusį ledą. Vis dėlto dalis šių sistemų ant žemės nėra naudojamos taip pat, kaip ore, nes jų veikimui svarbus oro srautas ir temperatūrų kontrolė.
Ar šie skysčiai pavojingi žmonėms ir aplinkai
Dažniausiai naudojami du glikolių tipai: propilenglikolis ir etilenglikolis. Etilenglikolis yra toksiškas, jei būtų prarytas, o propilenglikolis laikomas gerokai saugesniu ir dėl to plačiau naudojamas aviacijoje.
Vis dėlto dideli glikolių kiekiai gali kenkti aplinkai, todėl oro uostai paprastai surenka susidariusį nuotekį ir jį apdoroja prieš perdirbdami ar utilizuodami.
