Vietos pasirinkimas lėktuve gali turėti daug didesnę reikšmę, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei esate patyrę, kaip skrydžio metu ima pykinti, suprantate, koks nemalonus gali būti tas jausmas: prakaitavimas, galvos svaigimas, pykinimas ir mintys, kad iki nusileidimo dar labai toli. Laimei, yra būdų, kaip sumažinti šią riziką – ir vienas paprasčiausių prasideda nuo to, kur atsisėsite.
Kas sukelia judesio ligą skrydžio metu
Daugelis mano, kad viską lemia vien turbulencija. Ji tikrai gali pabloginti savijautą, tačiau pagrindinis mechanizmas dažniausiai yra kitas: nesutampa tai, ką „mato“ akys, ir tai, ką „jaučia“ vidinė ausis, atsakinga už pusiausvyrą. Kūnas fiksuoja judėjimą, o akys tuo metu gali būti sutelktos į nejudantį objektą – pavyzdžiui, telefono ekraną, filmą ar knygą. Smegenys gauna prieštaringus signalus, todėl gali atsirasti pykinimas, šaltas prakaitas, galvos svaigimas, išblyškimas, padidėjęs seilėtekis, mieguistumas, galvos skausmas, o kartais ir vėmimas.
Svarbu ir tai, kad jautrumą judesio ligai sustiprina papildomi veiksniai. Miego trūkumas, skysčių stoka, nerimas, amžius ar net individualūs organizmo ypatumai gali lemti, kad vienam žmogui skrydis bus lengvas, o kitam – varginantis. Tyrimai taip pat rodo, kad dalis žmonių turi genetinį polinkį į judesio ligą, todėl šeimos istorija gali būti reikšminga.
Kur sėdėti lėktuve, kad mažiau pykintų
Jei pagrindinis tikslas – kuo stabilesnis skrydis, dažniausiai geriausiu pasirinkimu laikoma vietą prie lango ties sparnais. Šioje lėktuvo dalyje judesiai paprastai jaučiami švelniausiai, nes ji yra arčiau orlaivio masės centro. Be to, langas suteikia svarbų orientyrą – galimybę žvilgtelėti į tolį ir „suderinti“ pojūčius.
Įdomu tai, kad toks pasirinkimas neretai reiškia patogesnę savijautą net ir paprastesnėse salono zonose, nes stabilumas priklauso ne nuo aptarnavimo lygio, o nuo vietos lėktuvo korpuse.
Kur geriau nesėsti, jei esate linkę į pykinimą
Jautresniems keleiviams nepalankiausia dažnai būna galinė lėktuvo dalis, ypač paskutinės eilės. Uodegoje svyravimai paprastai jaučiami stipriau, todėl net menki oro „nelygumai“ gali atrodyti intensyvesni. Nors kai kas galvoja, kad sėdėti gale prie tualeto patogu „dėl visa ko“, praktiškai tai gali tik padidinti tikimybę pasijusti prasčiau.
Taip pat kai kuriems žmonėms sudėtingiau būna vietose prie praėjimo, nes prarandamas natūralus vizualinis orientyras pro langą. Dar vienas aspektas – vibracijos: sėdint labai arti variklių, jos kartais stiprina nemalonų „bangavimo“ pojūtį.
Ką daryti prieš skrydį, kad sumažintumėte pykinimo riziką
Net ir pasirinkus gerą vietą, verta pasiruošti iš anksto. Šie įpročiai dažniausiai padeda sumažinti judesio ligos tikimybę:
- Iš anksto pasirinkite vietą: jei galite, rezervuokite lango vietą ties sparnais – kuo anksčiau, tuo didesnė tikimybė ją gauti.
- Valgykite lengvai: prieš skrydį venkite riebių, sunkių patiekalų. Geriau tinka mažos, neutralios užkandos (pvz., trapučiai, krekeriai).
- Gerkite pakankamai vandens: skysčių trūkumas gali pabloginti savijautą, todėl vanduo – geras pasirinkimas.
- Venkite alkoholio: jis skatina dehidrataciją ir gali išbalansuoti pojūčius, dėl kurių pykinimas tik sustiprėja.
- Išbandykite kvėpavimo pratimus: nerimas ir pykinimas dažnai „maitina“ vienas kitą. Lėtas, ritmingas kvėpavimas (pvz., kvėpavimas „dėžute“) gali padėti išlikti ramesniems.
- Pasvarstykite apie akupresūros apyrankes: kai kuriems žmonėms jos padeda dėl spaudimo tam tikrame riešo taške.
- Imbieras ar mėta: imbieriniai saldainiai, arbata ar pastilės, taip pat mėtų pastilės kai kam palengvina skrandžio pojūčius.
- Vaistai – tik apgalvotai: kai kurie nereceptiniai preparatai nuo pykinimo gali būti veiksmingi, tačiau dėl tinkamumo ir suderinamumo (ypač jei turite sveikatos būklių ar vartojate kitus vaistus) verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Ką daryti, jei skrydžio metu vis dėlto pradėjo pykinti
Kartais judesio ligos visiškai išvengti nepavyksta, todėl svarbu turėti planą, kaip suvaldyti simptomus, kai jie prasideda:
Įjunkite oro srovę
Atsukite viršuje esantį oro pūtiklį ir nukreipkite srovę į veidą. Vėsesnis oras daugeliui padeda sumažinti pykinimo „bangą“.
Atsiloškite ir užmerkite akis
Kuo mažiau judinkite galvą. Jei nematote horizonto, užmerktos akys gali sumažinti jutimų „konfliktą“, kuris ir sukelia pykinimą.
Žiūrėkite į tolį
Jei turite langą, pabandykite orientuotis į horizontą ar tolumoje esančius objektus. Tai dažnai padeda smegenims „susikalibruoti“.
Venkite ekranų ir skaitymo
Kai pradeda pykinti, žiūrėjimas į telefoną, planšetę, knygą ar sėdynės ekraną neretai situaciją dar labiau pablogina. Geriau ilsinti akis arba žiūrėti į tolį.
Praneškite palydovams
Jei jaučiatės tikrai prastai, verta pasakyti įgulai. Paprastai jie gali padėti praktiškais dalykais (pavyzdžiui, atnešti vandens ar kitų priemonių), taip pat patarti, ką daryti konkrečioje situacijoje.
