Akių spalva dažnai laikoma viena įsimintiniausių žmogaus išvaizdos detalių. Nors apie ją mėgstama kalbėti romantiškai, iš tiesų tai – biologijos ir paveldimumo rezultatas. Akių atspalvį lemia pigmentai, šviesos sklaida akies audiniuose ir kelių genų „darbas“. Be to, kai kurios akių spalvos yra tokios retos, kad jas turi tik labai maža pasaulio gyventojų dalis.
- 1.Reta akių spalva: kuri pasitaiko rečiausiai?
- 2.Dažniausia akių spalva ir kodėl ji tokia paplitusi
- 3.Kiek paplitusios kitos akių spalvos?
- 4.Kas realiai lemia akių spalvą?
- 5.Genetika: kodėl ne viskas taip paprasta
- 6.Kiti veiksniai: rainelės storis, geografija ir saulė
- 7.Ar įmanoma turėti skirtingų spalvų akis?
- 8.Ar galima pakeisti akių spalvą?
Reta akių spalva: kuri pasitaiko rečiausiai?
Rečiausia akių spalva pasaulyje yra žalia. Manoma, kad žalias akis turi maždaug apie 2 % žmonių. Dėl tokio mažo paplitimo žalia spalva dažnai laikoma išskirtine, nors akies atspalvis gali varijuoti nuo pilkšvai žalio iki ryškesnio, „smaragdinio“ tono.
Dažniausia akių spalva ir kodėl ji tokia paplitusi
Dažniausiai pasaulyje sutinkamos rudos akys. Skaičiuojama, kad įvairių rudų atspalvių gali turėti apie 79 % žmonių. Ši spalva siejama su didesniu melanino kiekiu rainelėje, o istoriškai ruda akių spalva laikoma seniausiu ir ilgą laiką dominavusiu žmogaus bruožu.
Svarbu suprasti, kad „rudos akys“ nėra vienodos: vienų jos gali būti šiltai medaus, kitų – tamsiai šokolado, dar kitų – su gelsvomis ar žalsvomis priemaišomis. Net ir tos pačios spalvos akys skirtingiems žmonėms atrodo skirtingai, nes rainelės struktūra ir pigmento pasiskirstymas yra unikalūs.
Kiek paplitusios kitos akių spalvos?
Po rudų akių dažnai minimos mėlynos akys. Kai kuriuose regionuose jos paplitusios ypač smarkiai, tačiau bendrai vertinant mėlyna spalva laikoma vėlesniu genetiniu „atsiradimu“ žmonių istorijoje. Įdomu tai, kad mėlynų akių kilmė siejama su bendru protėviu – tam tikras genetinis pokytis kadaise atsirado ir vėliau buvo perduodamas palikuonims.
Kita gana reta spalva – lazdyninė (dar vadinama rusvai žalsva). Dažniausiai tai rudos ir žalios spalvų mišinys su auksiniais „taškeliais“ arba šviesesniais intarpais. Pasauliniu mastu lazdyninės akys yra pastebimai retesnės nei rudos, o jų vizualinis efektas ypač priklauso nuo apšvietimo.
Violetinės akys kartais apibūdinamos kaip itin retos, tačiau dažnai tai nėra atskira pigmentinė spalva – labiau optinis efektas, kai mėlynas atspalvis tam tikromis sąlygomis (apšvietimas, aplinkos spalvos, rainelės struktūra) atrodo violetiškas.
Kas realiai lemia akių spalvą?
Pagrindinis veiksnys, susijęs su akių spalva, yra melaninas – pigmentas, kuris lemia ne tik akių, bet ir odos bei plaukų atspalvį. Akyje spalvą formuoja rainelė (spalvota akies dalis), kuri padeda reguliuoti, kiek šviesos patenka į vyzdį.
Rainelės sandara: kodėl atspalviai skiriasi
Rainelė turi kelis sluoksnius. Galinėje dalyje esantis plonas sluoksnis paprastai turi tamsesnių pigmentų, o priekinėje dalyje (stromoje) melanino kiekis gali labai skirtis. Būtent melanino koncentracija stromoje stipriausiai susijusi su tuo, ar akys bus rudos, žalios, lazdyninės ar mėlynos.
- Daug melanino – dažniausiai rudos akys (nuo šviesiai rudų iki labai tamsių).
- Mažai melanino – dažnesnės mėlynos ar pilkšvos akys.
- Tarpinis melanino kiekis – dažnai žalios ar lazdyninės akys.
Spalvos įspūdį sustiprina ir tai, kaip šviesa „atsispindi“ bei išsisklaido rainelėje. Todėl kai kurių žmonių akys gali atrodyti skirtingos spalvos priklausomai nuo dienos šviesos, patalpos apšvietimo ar net drabužių spalvų.
Melanino nauda akims
Melaninas ne tik kuria atspalvį, bet ir atlieka apsauginę funkciją: jis padeda mažinti kenksmingos šviesos poveikį. Didesnis melanino kiekis siejamas su mažesne rizika tam tikriems su saulės poveikiu susijusiems akies pakitimams. Dėl to tamsesnių akių savininkai kai kuriais atvejais gali turėti šiek tiek daugiau natūralios apsaugos nei žmonės su labai šviesiomis akimis.
Genetika: kodėl ne viskas taip paprasta
Nors dažnai manoma, kad akių spalva paveldima paprastai (pavyzdžiui, „jei abu tėvai mėlynakiai, vaikas irgi bus mėlynakis“), realybė sudėtingesnė. Akių spalvą lemia kelių genų kombinacijos, o ne vienas „vienintelis“ genas.
Svarbiausi genai, susiję su akių spalva
Tarp reikšmingiausių dažnai minimi OCA2 ir HERC2 genai. Jie susiję su baltymų ir mechanizmų, kurie veikia melanino gamybą bei kiekį rainelėje, reguliavimu. Tam tikri šių genų variantai gali mažinti pigmento kiekį, todėl atsiranda platus spektras – nuo labai tamsių iki pilkšvai mėlynų akių.
Šis mechanizmas taip pat paaiškina, kodėl akių spalva nėra griežtai „suskaidyta“ į kelias kategorijas – dažnas žmogus turi tarpinį atspalvį, o jo intensyvumas gali kisti su amžiumi ar apšvietimu.
Kiti veiksniai: rainelės storis, geografija ir saulė
Be genų, reikšmės gali turėti ir rainelės struktūrinės savybės, pavyzdžiui, jos storis. Jei rainelė plonesnė ir melanino joje mažiau, akys kartais gali atrodyti pilkšvos.
Pastebimi ir ryškūs geografiniai skirtumai: rudos akys dažniau sutinkamos Afrikos ir Azijos regionuose, o mėlynos – kai kuriose Europos dalyse. Net Europoje pasiskirstymas nevienodas: pietuose tamsesni atspalviai dažnesni, o šiaurėje mėlynos akys paplitusios labiau.
Saulės poveikis taip pat gali turėti įtakos tam tikriems rainelės pokyčiams (pavyzdžiui, pigmentiniams „taškeliams“), tačiau ne viskas iki galo paaiškinta, o kai kurios retos rainelės ypatybės vis dar laikomos ne iki galo suprastomis.
Ar įmanoma turėti skirtingų spalvų akis?
Taip. Būklė, kai akys yra skirtingų spalvų arba vienoje akyje matomas aiškus spalvų skirtumas, vadinama heterochromija. Ji paprastai siejama su melanino pasiskirstymo ypatumais, kurie gali atsirasti dėl genetinių priežasčių. Spalvos pokyčiai gali pasireikšti ir po tam tikrų akies pažeidimų, jei paveikiami mechanizmai, susiję su rainelės pigmentacija.
Ar galima pakeisti akių spalvą?
Yra būdų, kurie leidžia pakeisti akių spalvos išvaizdą, tačiau su tuo siejamos rizikos. Spalvoti kontaktiniai lęšiai gali laikinai pakeisti akių atspalvį, bet netinkamos kokybės ar neteisingai naudojami lęšiai didina ragenos sudirgimo, uždegimo ir kitų komplikacijų tikimybę.
Taip pat egzistuoja invazinės procedūros, kuriomis siekiama visam laikui pakeisti akių spalvą (pavyzdžiui, implantai ar lazerinės technikos), tačiau jos laikomos rizikingomis ir nėra visuotinai pripažintos kaip saugus sprendimas. Praktikoje tai reiškia, kad patikimo, universaliai saugaus būdo visam laikui pakeisti akių spalvą kol kas nėra.
