Internetas lėktuve, skriejančiame maždaug 11 kilometrų aukštyje, daugeliui vis dar skamba kaip stebuklas. Vis dėlto už „Wi‑Fi“ piktogramos ekrane slypi gana praktiška schema: lėktuvas veikia kaip judantis ryšio taškas, o duomenys į jį atkeliauja arba iš antžeminių bokštų, arba per palydovus. Skirtumas – maršrute, aprėptyje ir greityje.
- 1.Kaip veikia „Wi‑Fi“ lėktuve
- 2.Koks būna „Wi‑Fi“ greitis ore
- 3.Kaip prisijungti prie interneto skrydžio metu
- 4.Ar visos oro linijos siūlo „Wi‑Fi“
- 5.Ar lėktuvai turi „savo“ „Wi‑Fi“
- 6.Ar „Wi‑Fi“ lėktuve būna nemokamas
- 7.Ar „Wi‑Fi“ lėktuve verta pirkti
- 8.Kodėl ryšys kartais sulėtėja
- 9.Ar įmanoma žiūrėti filmus per „Wi‑Fi“
Kaip veikia „Wi‑Fi“ lėktuve
Skrydžio metu keleivių įrenginiai jungiasi ne prie interneto „tiesiogiai“, o prie lėktuvo vidaus tinklo. Toliau lėktuvas perduoda duomenis į išorinį ryšį vienu iš dviejų būdų: per antžeminę infrastruktūrą arba per palydovų tinklą. Kuris variantas naudojamas, priklauso nuo oro linijų parinktos technologijos, maršruto (ypač ar skrendama virš vandenyno) ir techninių galimybių konkrečiame orlaivyje.
Oro–žemės (ATG) ryšys
Oro–žemės ryšys veikia panašiai kaip mobilusis internetas, tik vietoje telefono ryšį „gaudo“ pats lėktuvas. Po orlaivio fiuzeliažu įrengta antena nuolat „peršoka“ nuo vieno antžeminio siųstuvo prie kito, lėktuvui judant pirmyn. Taip palaikomas nenutrūkstantis ryšys didelėje maršruto dalyje, kol yra pakankamai bokštų aprėpties.
Trūkumas paprastas: ten, kur antžeminės infrastruktūros mažai (retai apgyvendintos teritorijos) arba jos nėra (pavyzdžiui, ilgi skrydžiai virš vandenyno), ATG sprendimas tampa nepatikimas arba visai neveikia.
Palydovinis ryšys
Palydovinė sistema internetą į lėktuvą atveda per orbitinius palydovus. Ant lėktuvo viršaus montuojama palydovinė antena palaiko ryšį su artimiausiu palydovu, o šis savo ruožtu „atsiremia“ į žemės stotis, kurios prijungtos prie bendro interneto tinklo.
Praktikoje lėktuvas skrydžio metu jungiasi prie esamiausio palydovo, o ryšys paprastai vyksta skirtingo „pločio“ kanalais. Pavyzdžiui, siauresnio kanalo sprendimai tinka naršymui ar žinutėms, bet gali būti per lėti ar per nestabilūs vaizdo transliacijoms, kai tuo tarpu platesnio kanalo ryšys suteikia daugiau galimybių intensyvesniam naudojimui.
Koks būna „Wi‑Fi“ greitis ore
Nors technologijos sparčiai tobulėja, realus greitis lėktuve dažniausiai yra ribotas. Tipiškai vienam orlaiviui tenka maždaug 32–195 Mb/s greičio „lubos“, priklausomai nuo naudojamos sistemos ir ryšio tiekėjo. Žemėje 100 Mb/s dažnai laikoma greitu internetu, tačiau lėktuve svarbiausias niuansas tas, kad šis pajėgumas dalijamas visiems keleiviams.
Kas dažniausiai „numuša“ spartą arba stabilumą:
- Didelis vienalaikis naudojimas. Kuo daugiau žmonių prisijungia ir siunčia duomenis tuo pačiu metu, tuo labiau jaučiamas lėtėjimas.
- Maršrutas. Skrendant per atokias teritorijas ar zonas su prastesne aprėptimi ryšys gali strigti.
- Aukštis ir greitis. Lėktuvas juda labai greitai, todėl ryšio „perdavimai“ tarp bokštų ar palydovų turi vykti sklandžiai; ne visada taip ir būna.
- Orai. Audros ir kitos sudėtingos oro sąlygos gali pabloginti signalo perdavimą, ypač palydovinėse sistemose.
Dėl šių priežasčių dalis oro linijų derina skirtingus technologinius sprendimus ir tiekėjus, kad ryšys būtų patikimesnis skirtinguose maršrutuose.
Kaip prisijungti prie interneto skrydžio metu
Virš žemės esant dideliam aukščiui telefonams praktiškai neįmanoma išlaikyti stabilaus ryšio su mobiliojo ryšio bokštais, todėl realistiškas kelias būti prisijungus – tik lėktuvo siūlomas „Wi‑Fi“.
Paprastai veiksmai būna panašūs:
- Įjunkite skrydžio režimą (Airplane Mode).
- Įjunkite „Wi‑Fi“ ir pasirinkite lėktuvo tinklą iš sąrašo.
- Atidarykite naršyklę (arba oro linijų portalą), pasirinkite planą ir prisijunkite pagal pateiktas instrukcijas.
Ar visos oro linijos siūlo „Wi‑Fi“
Ne visada. Dažniausiai apie ryšio galimybę pranešama perkant bilietą, taip pat prieš skrydį ar jau salone. Bendra tendencija – daugiau skrydžių (tiek trumpų, tiek tarptautinių) gauna interneto prieigą, o ryšio patikimumas palaipsniui gerėja dėl naujesnių antenų, platesnės aprėpties ir modernesnių ryšio sprendimų.
Ar lėktuvai turi „savo“ „Wi‑Fi“
Žvelgiant keleivio akimis – taip, nes matote atskirą tinklo pavadinimą ir jungiatės prie jo. Tačiau technologiškai lėktuvas dažniausiai nėra „interneto šaltinis“: jis tik sukuria vietinį belaidį tinklą salone ir perduoda duomenis į išorę per bokštus arba palydovus, priklausomai nuo to, kas tuo metu pasiekiama.
Ar „Wi‑Fi“ lėktuve būna nemokamas
Tai priklauso nuo oro linijų politikos. Vienos siūlo nemokamą internetą visiems keleiviams ar bent jau tam tikras funkcijas (pavyzdžiui, žinučių rašymą), kitos taiko mokamus planus, kurie dažnai skirstomi pagal laiką, skrydžio trukmę arba poreikį didesnei spartai.
Kai kurios bendrovės taip pat siūlo mėnesinius ar metinius planus dažnai skrendantiems. Kainodara kinta, nes ryšys lėktuve pamažu tampa tokia pat įprasta paslauga kaip užkandžiai ar gėrimai.
Ar „Wi‑Fi“ lėktuve verta pirkti
Jei reikia dirbti, bendrauti ar būti pasiekiamiems, alternatyvų praktiškai nėra. Tačiau jei internetas reikalingas tik pramogai ar atsitiktiniam naršymui, verta įvertinti kainą, ypač ilguose skrydžiuose, kai mokestis gali gerokai išaugti.
Kodėl ryšys kartais sulėtėja
Lėktuvo internetas paprastai turi daugiau apribojimų nei namų ar biuro ryšys. Spartą labiausiai veikia bendras keleivių aktyvumas, maršruto ypatumai ir oro sąlygos. Kartais pakanka kelių itin aktyvių vartotojų, kad likusiems internetas taptų pastebimai lėtesnis.
Ar įmanoma žiūrėti filmus per „Wi‑Fi“
Taip, bet patirtis ne visada stabili. Net jei ryšio „teoriškai pakanka“, realybėje greitis šokinėja, o vėlavimas gali didėti, ypač kai daug keleivių jungiasi vienu metu. Jei norite patikimumo, praktiškiausia turinį atsisiųsti prieš skrydį ir „Wi‑Fi“ pasilikti žinutėms, darbui ar svarbiausiems reikalams.
