Katės gali akimirksniu pasikeisti: prieš minutę atrodė atsiribojusios, o jau po sekundės pačios ateina glaustytis. Natūralu, kad norisi atsakyti tuo pačiu ir pabučiuoti. Tačiau kyla labai žmogiškas klausimas: ar katėms bučiniai iš tiesų patinka ir ar jos apskritai supranta, ką tai reiškia?
Trumpai: kai kurios katės bučinius toleruoja ar net priima kaip dėmesio ženklą, bet dauguma jų bučinį suvokia ne taip, kaip žmogus. Katėms bučiavimasis nėra įprastas rūšiai būdingas elgesys, todėl „bučinys lūpomis“ joms dažniausiai neturi tokios pačios prasmės kaip mums.
Ar katėms patinka bučiniai?
Kartais – taip, jei katė jumis pasitiki ir tokį kontaktą priima ramiai. Vis dėlto tai nereiškia, kad ji bučinį interpretuoja kaip „meilės gestą“ žmogaus prasme. Dažniau katė tiesiog toleruoja artumą, jūsų kvapą ir švelnų prisilietimą, jeigu tai jai nekelia streso.
Svarbiausia suprasti: katės vertina ne patį bučinį, o visą situaciją – ar esate švelnūs, ar neperžengiate ribų, ar katė turi galimybę pasitraukti.
Nuo ko priklauso, ar katė leis pabučiuoti?
Katės reakciją dažniausiai lemia keli dalykai: ankstyva socializacija, įprotis būti liečiamai ir ryšys su konkrečiu žmogumi. Katės, kurios dar būdamos kačiukais dažnai patirdavo švelnų kontaktą (paėmimą ant rankų, prisiglaudimą, švelnų „pabučiavimą“ į galvą), paprastai lengviau priima artimą žmogaus veidą šalia.
Ne mažiau svarbi ir katės asmenybė. Vienos katės mėgsta artumą ir kontaktą, kitos turi aiškias ribas ir jas gina. Be to, katės gali būti nepastovios: ryte dar leidžia prisiglausti, o po kelių valandų tas pats veiksmas gali erzinti.
Kada bučiniai gali būti priimtinesni?
Katėms dažniau patinka tokie bučinio „atributai“, kurie sutampa su maloniais dalykais: ramus balso tonas, lėti judesiai, švelnus prisilietimas, pažįstamas kvapas, saugi aplinka.
- Švelnus, lėtas priartėjimas, be staigių judesių
- Katės pasirinkimas pačiai ateiti ar likti šalia
- Bučinys ne į snukutį, o į viršugalvį ar tarp ausų (daugeliui tai mažiau įkyru)
- Trumpas kontaktas, be sulaikymo ar stipraus spaudimo
Kaip katės parodo prisirišimą?
Katės meilę dažniausiai rodo ne „bučiniais“, o buvimu šalia ir noru dalyvauti jūsų kasdienybėje: ateina į tą patį kambarį, įsitaiso netoliese, seka paskui, domisi, ką darote.
Dažniausi ženklai, kad katė jaučiasi su jumis gerai
- Murkimasis, ypač kai katė pati prieina
- Glaustymasis šonu, galva ar skruostais
- „Galvos baksnojimas“ (švelnus prisilietimas kakta ar snukučiu)
- Uodegos laikysena aukštyn su lengvu „kabliuku“ gale
- Prisigulimas šalia, miegas netoliese
- Švelnus minkymas letenėlėmis („minko tešlą“)
Įdomu tai, kad kartais, kai katė nori jūsų dėmesio, jos murkimas gali turėti aukštesnį, verksmą primenantį toną – tai tarsi „prašo“ papildomo dėmesio.
Ar katės bučiuojasi tarpusavyje?
Taip, jei „bučiniu“ laikome katėms būdingą pasisveikinimą. Katės nesibučiuoja kaip žmonės, tačiau draugiškos katės dažnai paliečia viena kitą nosimis. Tai labiau primena pasisveikinimą ir informacijos apsikeitimą (kvapų „patikrinimą“) nei romantinį gestą.
Kaip dar katės rodo draugiškumą viena kitai?
- Trinasi galva, skruostais ar šonu
- Ilsisi šalia arba susiglaudusios
- Kai kurios poros užsiima tarpusavio prausimu (viena kitą laižo)
Kaip suprasti, kad katė bučinių nenori?
Katės kūno kalba – patikimiausias „taip“ arba „ne“. Jei artėjate prie snukučio, o katė traukiasi, įtempia kūną ar bando išsisukti, greičiausiai ji nenori tokio artumo.
Dažni ženklai, kad katė jaučiasi nepatogiai
- Pasitraukia ar nusuka galvą nuo jūsų veido
- Prispaudžia ausis atgal arba į šonus
- Įsitempia, sustingsta, „sustingimo“ poza
- Uodega pradeda nervingai judėti ar plakti
- Stengiasi išsilaisvinti, išsprūsti iš rankų
- Urzgimas, šnypštimas, staigus kandžiojimas ar braižymas
Jei nepaisysite šių signalų ir kartosite nepageidaujamą veiksmą, katė gali pradėti vengti artumo vien dėl to, kad numanys, kas jos laukia.
Kaip parodyti meilę katei be bučinių?
Gera žinia – alternatyvų daug, ir jos dažnai katei net malonesnės. Kadangi katėms svarbus pasirinkimas ir saugumas, geriausi meilės „gestai“ yra tie, kuriuos ji priima savo noru.
Švelnūs veiksmai, kurie dažnai veikia geriau už bučinį
- „Pirštas į nosį“: prikiškite pirštą, kad katė galėtų pati pauostyti (primena katėms būdingą pasisveikinimą)
- Švelnus glostymas mėgstamose vietose (dažnai skruostai, smakras, kaklo šonai, viršugalvis)
- Lengvi „pakasymai“ ant kaktos ar prie ausų pagrindo
- Ramus buvimas šalia, kai katė pati ateina prisiglausti
Kaip suprasti, kad glostymas katei patinka?
- Katė atsipalaiduoja ir pati pasilenkia po jūsų ranka
- Murkia, glaustosi, „žymi“ jus skruostais
- Minko letenėlėmis
- Lėtai mirksi žiūrėdama į jus
Vieta, su kuria verta elgtis atsargiai: pilvas
Nors kartais katė parodo pilvuką, tai ne visada kvietimas jį glostyti. Daliai kačių pilvas yra jautri, pažeidžiama zona, todėl prisilietimas gali sukelti gynybinę reakciją.
Dar vienas įdomus faktas: daug katinų turi laisvesnės odos „maišelį“ apatinėje pilvo dalyje. Manoma, kad jis gali padėti apsaugoti gyvybiškai svarbias vietas konflikto metu, nes užpuolikui lengviau „užkabinti“ laisvesnę odą, o ne giliai sužaloti kūną.
Meilė be prisilietimų: kai tinka garsai ir žvilgsnis
Jei katė nemėgsta intensyvaus fizinio kontakto, meilę galima rodyti ir kitaip. Daugelis kačių gerai reaguoja į ramų kalbėjimą, švelnų kvietimą, rutiną ir numatomą bendravimą.
- Ramus, švelnus balso tonas
- Žaidimas pagal katės tempą (trumpais etapais)
- Lėtas mirksėjimas (dažnai vadinamas „katės šypsena“)
Jei kyla noras pabučiuoti katę, pirmiausia įvertinkite jos signalus. Katės geriausiai priima dėmesį, kai jis joms suprantamas: švelnus, prognozuojamas ir paliekantis laisvę pasirinkti.
