Jus gali sudominti
Situacija gali būti nepatogi ar net gėdinga, tačiau dažniausiai tam yra visiškai normalus paaiškinimas: šunys pasaulį pirmiausia „skaito“ per kvapus, todėl kartais jų nosis nukeliauja ten, kur mums norėtųsi jos nematyti.
Šunų elgesys kupinas keistenybių. Vieni jų priverčia mus šypsotis, kai augintinis išsitiesia ant žemės ar išdidžiai rodo „šypseną“, o kiti sukelia nejaukumą, ypač kai šuo pradeda uoliai uostyti kitus šunis ar žmones. Bene nepatogiausias momentas – kai šuo pasisveikinimui pasirenka jūsų ar svečio kirkšnies sritį.
Kodėl šunys uosto žmonių kirkšnį
Šunys yra smalsūs iš prigimties, o jų nosis – pagrindinis „informacijos rinkimo įrankis“. Kvapas jiems pasakoja daug daugiau nei mums: kas jūs esate, kaip jaučiatės, kas neseniai buvo šalia, net kokie pokyčiai vyksta kūne.
Kirkšnies sritis šuniui yra ypač „patogi“ dėl labai paprastos priežasties – ji lengvai pasiekiama. Be to, kirkšnyse (taip pat ir pažastyse) yra apokrininių prakaito liaukų, kurios išskiria cheminius signalus, dažnai vadinamus feromonais. Šie signalai gali perteikti įvairią informaciją, pavyzdžiui, apie žmogaus lytį, apytikrį amžių, emocinę būseną ar tam tikrus fiziologinius pokyčius.
Kas daro šuns uoslę tokia galinga
Šuns uoslę sustiprina ne vien didelis receptorių kiekis nosyje. Svarbų vaidmenį atlieka ir speciali sistema, vadinama Jakobsono (vomeronazaliniu) organu. Jis yra viršutinėje burnos dalyje ir per kanalus susijungia tiek su nosimi, tiek su burna. Tai padeda šuniui dar tiksliau „apdoroti“ kvapus ir cheminius signalus.
Skirtingų veislių uoslės jautrumas gali labai skirtis. Kai kurios veislės kvapus aptinka ypač preciziškai, todėl jų gebėjimas užuosti tam tikrus pokyčius kartais atrodo beveik neįtikėtinas.
Ar šunys gali užuosti nėštumą ir sveikatos pokyčius
Dažnai manoma, kad šuo „užuodžia nėštumą“. Tiksliau būtų sakyti taip: šuo paprastai neidentifikuoja nėštumo kaip konkretaus „dalyko“, tačiau gali pastebėti hormonų ir kūno kvapo pokyčius, kurie kartais sutampa su nėštumu.
Panašiai šunys gali reaguoti ir į kitus natūralius organizmo procesus bei būsenas, kai keičiasi kvapas: ovuliaciją, menstruacijų laikotarpį, laiką po gimdymo. Tai nereiškia, kad šuo tiksliai „diagnozuoja“, kas vyksta, tačiau jis pagauna pasikeitusius cheminius signalus.
Taip pat egzistuoja tyrimų kryptys, kuriose nagrinėjama, ar šunys gali būti apmokomi atpažinti specifines būkles ar pokyčius, pavyzdžiui, artėjantį traukulį, gliukozės ar kraujospūdžio svyravimus, taip pat tam tikrų vėžio formų požymius. Tačiau tai yra atskira sritis, susijusi su specialiu mokymu, o ne su kasdieniu augintinio uostymu.
Ar tai normalu
Taip – toks elgesys paprastai laikomas natūraliu. Šunys uosto vieni kitus kaip pasisveikinimo ir informacijos surinkimo būdą, o žmones jie dažnai suvokia kaip savo „gaujos“ dalį. Todėl uostymas gali būti instinktyvus bandymas susipažinti ir „perskaityti“, kas prieš juos stovi.
Nors mums tai atrodo nemandagu, šuns akimis tai labiau panašu į greitą informacijos patikrinimą: kas atėjo, kokia šio žmogaus būsena ir ar aplinkoje nėra kažko naujo.
Kada tai gali rodyti problemą
Daugeliu atvejų – niekada. Vis dėlto kartais uostymas gali stiprėti, jei šuo jaučiasi nesaugiai, patiria stresą arba nėra tikras dėl situacijos. Dar dažnesnė priežastis – išmoktas modelis: jei šuo visada turi galimybę taip sveikintis ir niekas jo nenukreipia, elgesys jam tampa įprastas.
Kitaip tariant, šuo gali suprasti, kad toks pasisveikinimas „veikia“ ir yra leidžiamas, ypač jei aplinkiniai reaguoja juoku, dėmesiu ar glostymu – net jei dėmesys būna neigiamas.
Kaip sumažinti kirkšnies uostymą
Efektyviausia strategija – ne bausti po fakto, o perimti kontrolę dar prieš kontaktą. Tikslas yra nutraukti elgesį jam neprasidėjus ir pasiūlyti šuniui kitą, aiškų veiksmą.
Mokykite alternatyvaus elgesio
Vietoje uostymo šuo gali išmokti atlikti veiksmą, kuris su tuo nesuderinamas, pavyzdžiui, ramiai atsisėsti pasisveikinant. Tai ypač naudinga, kai atvyksta svečiai arba grįžtate namo.
Treniruokite realias situacijas
Šunims reikia pakartojimų. Jei šuo uosto dažniausiai tada, kai ateina svečiai, verta saugiai ir ramiai „surežisuoti“ pasitikimo scenarijus, kad galėtumėte kartoti teisingą elgesį ir jį sustiprinti.
Nukreipkite dėmesį laiku
Jei matote, kad šuo „taikosi“ uostyti, naudokite iš anksto sutartą komandą (pavyzdžiui, priminimą atsisėsti) arba pakvieskite šunį prie savęs. Ne visiems šunims tinka vienas metodas: jei elgesys jau įsitvirtinęs arba šuo labai audringai sveikinasi, gali reikėti daugiau kantrybės ir nuoseklumo.
Padėkite šuniui nusiraminti
Kai kurie šunys uosto intensyviau, kai yra per daug susijaudinę. Tokiu atveju pasiteisina ramesnis pasitikimas, mažiau chaoso prie durų ir aiškios taisyklės: pirma nusiraminame, tada sveikinamės.
Esmė
Šuns noras uosti kirkšnį dažniausiai nėra „blogas įprotis“ ar kažkas nenormalaus – tai jų informacijos rinkimo ir pasisveikinimo būdas. Tačiau jei toks elgesys kelia nepatogumų, jį dažnai galima sumažinti nuosekliai mokant alternatyvaus pasisveikinimo, iš anksto valdant situaciją ir suteikiant šuniui aiškią kryptį, ką daryti vietoje uostymo.
