Daugelis kačių gali ramiai nueiti viduryje glostymo ar apsimesti, kad jūsų šauksmas jų visiškai neliečia. Tačiau ištarus trumpą „pspsps“, situacija neretai pasikeičia akimirksniu: ausys krypteli, žvilgsnis pakyla, o kartais katė net prieina arčiau. Nors šis garsas skamba juokingai, jo veiksmingumas turi aiškų paaiškinimą: katės yra ypač jautrios aukšto dažnio, netikėtiems ir į „grobio“ garsus panašiems signalams.
Ar „pspsps“ tikrai patraukia katės dėmesį?
Daugeliui žmonių „pspsps“ yra patikimas būdas priversti katę sureaguoti bent minimaliai: pasukti galvą, kryptelėti ausis ar trumpam sustingti. Tai sukuria įspūdį, kad šis garsas veikia beveik universaliai, net kai į vardą ar įprastą kvietimą katė nereaguoja.
Tokia patirtis paplitusi ne atsitiktinai. Kačių klausa ir jų elgesio logika padaro „pspsps“ išskirtiniu signalu, kuris išsiskiria iš kasdienio fono ir todėl lengviau „prasimuša“ pro katės abejingumą.
Iš kur atsirado toks kvietimo būdas?
Žmonės katėms skirtus kvietimo garsus kūrė ir perdavinėjo iš kartos į kartą. Dažnai tai būna ne vienas konkretus „teisingas“ žodis, o trumpi, šnypštelėjimą primenantys skiemenys, kuriuos lengva pakartoti ir kurie daugelyje kalbų skamba panašiai.
Manoma, kad anglakalbėje aplinkoje „pspsps“ galėjo išpopuliarėti kaip sutrumpintas, paprastesnis variantas ilgesnio kvietimo, kuriame svarbiausia dalis buvo būtent šnypščiantis „s“ tipo garsas. Kitaip tariant, laikui bėgant išliko ne pati frazė, o tie garsiniai elementai, kurie geriausiai atkreipdavo katės dėmesį.
Kodėl katės taip reaguoja į „pspsps“?
Katės „sukonstruotos“ gaudyti labai subtilius, aukšto dažnio signalus. Žmogaus ausis paprastai girdi iki maždaug 20 kHz, o katė gali girdėti gerokai aukštesnius dažnius (iki maždaug 85 kHz). Dėl to šnypštelėjimas ar „s“ tipo garsai katei gali skambėti ryškiau ir „aštriau“ nei mums.
Yra kelios priežastys, kodėl toks garsas veikia:
- Aukštas dažnis. Šnypščiantys priebalsiai (ypač „s“ tipo) dažnai patenka į katėms itin jautrią klausos zoną, todėl yra lengviau pastebimi.
- Netikėtumas. „Pspsps“ nėra įprasta kasdienės buities garsyno dalis, tad katės smegenys jį greičiau priskiria prie „verta patikrinti“ kategorijos.
- Panašumas į grobio signalus. Smulkūs graužikai tarpusavyje komunikuoja aukštesniais dažniais, o katės evoliuciškai prisitaikė tokius signalus aptikti. Žmogaus kuriami šnypščiantys skiemenys gali priminti tolimą, supaprastintą smulkaus grobio cypsėjimo analogą.
- Ausų anatomija. Didelės, „piltuvėlio“ formos ausys ir galimybė jas tiksliai sukioti leidžia katei greitai „pagauti“ kryptį, iš kurios sklinda garsas. Todėl dažnai pirmiausia pamatysite ne tai, kad katė ateina, o tai, kad ji pradeda „klausyti“.
Kai katė supranta, kad garsas nekelia grėsmės, dažnai įsijungia smalsumas. Tuomet ji gali prieiti arčiau, kad patikrintų šaltinį.
Ar saugu taip kviesti katę?
Dažniausiai toks garsas katei nėra žalingas: tai tiesiog neįprastas, dėmesį patraukiantis signalas. Jei „pspsps“ naudojate švelniai ir ne per garsiai, tai gali būti visai smagus būdas užmegzti kontaktą ar pakviesti katę prieiti.
Vis dėlto reakcijos skiriasi. Vienos katės susidomi akimirksniu, kitos visiškai ignoruoja, o jautresnės gali išsigąsti, jei garsas staigus ar per stiprus. Be to, nuolat kartojamas signalas gali „nuvertėti“: katė prie jo pripranta ir nustoja reaguoti. Dėl to geriau šį triuką pasilikti retesnėms situacijoms, o ne naudoti kaip nuolatinę komandą.
Svarbiausia stebėti katės kūno kalbą ir gerbti jos ribas: jei ji atsitraukia, prisiploja, nervingai mostaguoja uodega ar rodo aiškų diskomfortą, vertėtų sustoti ir rinktis ramesnį bendravimo būdą.
Kokie kiti garsai dažnai sudomina kates?
„Pspsps“ nėra vienintelis signalas, galintis patraukti katės dėmesį. Daug kačių sureaguoja į kitus aukštesnio tono, trumpus ar spragsinčius garsus, kurie išsiskiria iš įprastos žmogaus kalbos. Pavyzdžiui:
- švelnus švilpimas
- bučinio garsas
- liežuvio spragtelėjimai
Visais atvejais galioja ta pati taisyklė: kuo garsas ryškiau skiriasi nuo kasdienio fono ir kuo labiau primena aukšto dažnio signalą, tuo didesnė tikimybė, kad katė bent jau atkreips dėmesį.
Ar visos katės reaguoja vienodai?
Ne. Katės atsakas priklauso nuo amžiaus, temperamento, ankstesnių patirčių ir net nuo to, kokioje aplinkoje jos gyvena. Viena katė „pspsps“ gali sieti su žaidimu ir ateiti smalsiai, o kita gali jį ignoruoti, nes jai tai tiesiog nereiškia nieko svarbaus.
Jei norite, kad toks signalas turėtų daugiau prasmės, galite jį kartais susieti su malonia patirtimi: ramiu bendravimu, žaidimu ar skanėstu. Tačiau ir tada verta prisiminti, kad katės ne visada renkasi bendradarbiauti pagal mūsų planą.
