Daugelis iš mūsų esame girdėję paprastą taisyklę: jei kompiuteris „grybauja“, išjunk ir vėl įjunk. Kartais tai tikrai padeda, bet ne visada aišku, kada verta rinktis pilną išjungimą, o kada pakanka perkrovimo. Skirtumai tarp šių dviejų veiksmų gali būti didesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – ypač naudojant „Windows“.
- 1.Ką iš tiesų daro išjungimas
- 2.Kodėl naujuose „Windows“ išjungimas ne visada „išvalo“ sistemą
- 3.Kaip yra su „Mac“ kompiuteriais
- 4.Kada rinktis perkrovimą, o kada – išjungimą
- 5.Kaip dažnai verta perkrauti kompiuterį
- 6.Kaip dažnai verta pilnai išjungti
- 7.Kas geriau baterijai: išjungimas ar perkrovimas
- 8.Kas geriau saugumui
- 9.Temperatūra: kada geriau neskubėti išjungti
- 10.Greita atmintinė: ką pasirinkti kasdienėse situacijose
Ką iš tiesų daro išjungimas
Išjungimas – tai veiksmas, kai kompiuteris sustabdo darbą ir pereina į būseną, kai nebevykdo aktyvių procesų. Praktiniu požiūriu tai patogu, kai įrenginį planuojate palikti nenaudojamą ilgesniam laikui: jis nebešvaisto energijos, o jūs grįžę jį įjungiate iš naujo.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad šiuolaikiniuose „Windows“ kompiuteriuose išjungimas ne visada reiškia „visiškai švarų startą“.
Kodėl naujuose „Windows“ išjungimas ne visada „išvalo“ sistemą
Anksčiau „Windows“ sistemoje ir išjungimas, ir perkrovimas iš esmės užbaigdavo procesus panašiai. Tačiau nuo „Windows 8“ situaciją pakeitė funkcija, dažnai vadinama greitu paleidimu (Fast Startup).
Kas pasikeitė? Išjungiant kompiuterį gali būti sukuriamas specialus „gilaus užmigdymo“ (hibernacijos) tipo failas, kurį sistema vėliau panaudoja greitesniam įsijungimui. Dėl to išjungimas kartais nėra toks „viską nuvalantis“ veiksmas, kaip daugelis įsivaizduoja.
Tuo tarpu perkrovimas paprastai veikia griežčiau: užbaigia procesus, išvalo operatyviąją atmintį (RAM) ir procesoriaus talpyklą, todėl sistema startuoja „švaresnėje“ būsenoje. Dėl šios priežasties perkrovimas dažnai pasirenkamas diegiant ar šalinant programas, o taip pat atliekant operacinės sistemos atnaujinimus.
Verta atskirti ir priverstinį išjungimą (pvz., laikant nuspaustą maitinimo mygtuką): tai jau kitas scenarijus, kuris gali būti naudingas tik kraštutiniais atvejais, kai kompiuteris visiškai nebereaguoja.
Kaip yra su „Mac“ kompiuteriais
„Mac“ įrenginiuose situacija paprastesnė: tiek išjungimas, tiek perkrovimas paprastai atlieka pilną „apsivalymą“. Tai reiškia, kad procesai, talpyklos ir atminties būsena išvalomos abiem atvejais, todėl praktinis skirtumas tarp šių dviejų veiksmų dažnai būna minimalus. Dėl to nemaža dalis toliau pateikiamų niuansų labiau aktualūs „Windows“ naudotojams.
Kada rinktis perkrovimą, o kada – išjungimą
Kai diegiate programinę ar techninę įrangą
Jei įdiegėte naują programą, tvarkyklę arba prijungėte naują įrenginį, dažniausiai geriausias sprendimas – perkrauti kompiuterį. Perkrovimas padeda operacinei sistemai iš naujo suformuoti veikiančią aplinką, kad ji tinkamai „pamatytų“ pokyčius ir pradėtų dirbti stabiliai.
Kai kompiuteris pradeda strigti ar veikti nestabiliai
Jei programos užstringa, lėtėja darbas, atsiranda keistų klaidų, dažnai efektyviausia pirmiausia atlikti perkrovimą. Kadangi jis pilnai užbaigia procesus ir išvalo atmintį, tai tarsi greitas „atstatymas į tvarkingą būseną“ be ilgesnės pertraukos.
Kai paliekate kompiuterį ilgesniam laikui
Jei kelioms valandoms ar dienai atitraukiate dėmesį nuo kompiuterio, o ypač jei jis stovi nenaudojamas per naktį ar savaitgalį, išjungimas dažnai būna praktiškesnis. Tai sumažina energijos sąnaudas ir leidžia įrenginiui pailsėti.
Kaip dažnai verta perkrauti kompiuterį
Praktinė rekomendacija „Windows“ naudotojams – perkrauti įrenginį reguliariai, maždaug kas kelias dienas. Tai padeda sistemai „susitvarkyti“: uždaryti užsilikusius procesus, sutvarkyti laikinuosius failus ir sumažinti riziką, kad talpyklose liks nereikalingų duomenų, kurie ilgainiui gali kelti našumo ar privatumo rūpesčių.
Kaip dažnai verta pilnai išjungti
Išjungimas dažnai vertinamas kaip taupesnis energijai būdas, kai kompiuteris ilgesnį laiką nenaudojamas. Palyginimui, miego (sleep) režimas vis tiek naudoja šiek tiek energijos, nes palaiko dalį būsenų atmintyje ir leidžia greitai grįžti į darbą.
Kas geriau baterijai: išjungimas ar perkrovimas
Jei tikslas – taupyti energiją ir saugoti akumuliatoriaus resursą, dažniausiai laimi išjungimas. Perkrovimas kompiuterį išjungia tik trumpam: jis skirtas „perkrauti“ procesus ir atmintį, bet ne ilgam energijos taupymui.
Kas geriau saugumui
Saugumo požiūriu logika paprasta: kai kompiuteris išjungtas, jis neprisijungęs prie tinklo, todėl mažėja nuotolinių atakų rizika tuo laikotarpiu. Tai galioja tiek „Windows“, tiek „Mac“ įrenginiams. Jei įrenginys turėtų būti užkrėstas kenksminga programa, išjungimas taip pat nutraukia ryšį su išorine infrastruktūra, kuriai tokios programos kartais bando „atsiskaityti“.
Temperatūra: kada geriau neskubėti išjungti
Šaltis
Labai žema temperatūra gali būti nepalanki baterijoms, todėl baterijomis maitinamų įrenginių staigus išjungimas dideliame šaltyje ne visada yra geriausia idėja. Pavyzdžiui, palikti nešiojamąjį šaltame automobilyje ir jį visiškai išjungti gali būti prastesnis sprendimas nei palaikyti įrenginį veikime (jei situacija leidžia).
Dar vienas niuansas – staigūs temperatūros pokyčiai. Jei kompiuteris ką tik intensyviai dirbo (apkrautas procesorius ar vaizdo plokštė), vidinės dalys būna įkaitusios. Greitas perėjimas iš šiltos būsenos į labai šaltą aplinką teoriškai gali neigiamai paveikti mikrokomponentus dėl šiluminio susitraukimo. Jei visgi reikia išjungti, naudinga palaukti, kol sistema bent šiek tiek atvės palaipsniui.
Įdomu tai, kad dauguma kompiuterių efektyviau dirba vėsesnėje aplinkoje, nes lengviau išsklaido šilumą ir rečiau perkaitsta atliekant sudėtingas užduotis.
Karštis
Didžiausias kompiuterių priešas – per aukšta temperatūra. Jei įrenginys patenka į labai karštą aplinką arba jau akivaizdžiai perkaista, geriausia jį išjungti ir leisti atvėsti. Net ir tiesiog šilta patalpa gali būti žalinga, jei aušinimas nespėja, o komponentai ilgai dirba perkaitę – tai gali trumpinti kompiuterio tarnavimo laiką labiau nei šaltis.
Greita atmintinė: ką pasirinkti kasdienėse situacijose
- Jei po diegimo ar atnaujinimo reikia „švaraus“ sistemos persikrovimo – rinkitės perkrovimą.
- Jei kompiuteris lėtėja, stringa ar elgiasi neįprastai – dažniausiai pirmas žingsnis taip pat yra perkrovimas.
- Jei planuojate ilgesnę pertrauką ir norite taupyti energiją – praktiškesnis yra išjungimas.
- Jei aplinka labai karšta ir kyla perkaitimo rizika – saugiausia išjungti ir palikti atvėsti.
- Jei ką tik intensyviai apkrovėte kompiuterį ir aplinka labai šalta – geriau neskubėti staigiai išjungti, leisti jam pamažu atvėsti.
