Lėktuvas ima linguoti, o gėrimas taurėje pradeda lietis per kraštą. Daugelis keleivių tokiose akimirkose susimąsto: kas iš tiesų yra turbulencija ir ar dėl jos reikėtų nerimauti?
Net jei skraidote dažnai, staigūs oro „guzai“ gali gluminti. Vieni juos priima kaip įprastą skrydžio dalį, kiti – kaip ženklą, kad vyksta kažkas pavojingo. Iš tikrųjų turbulencija yra labai dažnas reiškinys, o jos poveikis paprastai labiau susijęs su komfortu nei su realiu pavojumi.
Kas yra turbulencija
Paprastai tariant, turbulencija – tai nelygus, nestabilus oras. Vietoje tolygaus oro srauto atsiranda netolygūs judesiai: sūkuriai, vertikalūs oro pakilimai ar nusileidimai. Šios nematomos oro „bangos“ ir sukelia pojūtį, kad lėktuvas šokinėja ar lengvai krenta.
Aviacijoje dažniausiai išskiriami keturi intensyvumo lygiai:
- Lengva – jaučiamas ritmiškas „drebėjimas“ ar lengvi stuktelėjimai; paprastai galima normaliai vaikščioti salonu.
- Vidutinė – judesiai tampa labiau nepastovūs, diržas gali pastebimiau įtempti, o įgula dažnai paprašo keleivių atsisėsti.
- Stipri – reta; gali pasitaikyti trumpi „nesvarumo“ momentai, o kūną labiau prilaiko saugos diržas.
- Ekstremali – pati rečiausia; smūgiai gali būti labai staigūs, o nepritvirtinti daiktai salone gali pajudėti iš vietos.
Kodėl lėktuvuose atsiranda „oro duobių“
Turbulenciją sukelia įvairūs atmosferos veiksniai – nuo temperatūrų skirtumų iki oro srautų krypties ir greičio. Dažnai viskas prasideda tiesiog nuo to, kaip šyla žemės paviršius.
Šilto ir šalto oro maišymasis
Kai saulė įkaitina žemę, šiltesnis oras kyla į viršų ir susimaišo su vėsesniu. Dėl šio maišymosi susidaro nevienodi oro judesiai, kurie ypač juntami mažesniame aukštyje – pavyzdžiui, kylant ar leidžiantis.
Reljefas ir kliūtys oro srautui
Oro tėkmę gali „sulaužyti“ ir kliūtys: kalnai, tankūs miškai, net aukšti pastatai. Kai vėjas atsitrenkia į reljefą ar kitą objektą, už jo gali formuotis sūkuriai ir nelygus oro judėjimas. Skrendant virš kalnuotų vietovių dažniau pasitaiko „banguotas“ oras.
Karštesnės vietovės prie žemės
Virš įkaitusio paviršiaus (pavyzdžiui, sausringų, karštų regionų) kylantis šiltas oras gali sustiprinti nelygumus priartėjus prie oro uosto. Dėl to nusileidimas kartais būna labiau „kratantis“.
Ar turbulencija pavojinga
Dažniausiai – ne. Turbulencija yra įprasta skrydžių dalis, o modernūs orlaiviai suprojektuoti taip, kad atlaikytų net ir labai nemalonius oro nelygumus.
Didžiausia rizika turbulencijos metu dažniausiai kyla ne lėktuvui, o neprisegtiems keleiviams ir laisviems daiktams. Būtent todėl saugos diržas yra svarbiausia apsauga: staigesnio kryptelėjimo metu jis neleidžia žmogui pakilti nuo sėdynės ar susižaloti atsitrenkus.
Be to, prieš skrydį pilotai vertina meteorologinę informaciją ir planuoja maršrutą atsižvelgdami į galimas nelygaus oro zonas. Skrydžio metu papildomai padeda pranešimai iš kitų įgulų bei oro eismo valdymo informacija, todėl, esant galimybei, ieškoma ramesnio aukščio ar krypties.
Ką daryti, kai lėktuvas pradeda kratytis
Geriausia taktika – elgtis paprastai ir praktiškai, net jei viduje kyla nerimas.
- Laikykite prisisegę saugos diržą, net jei ženklas viršuje išjungtas. Tai ypač praverčia netikėtos turbulencijos metu.
- Vadovaukitės įgulos nurodymais. Jei prašoma grįžti į vietas, tai daroma dėl saugumo, o ne dėl formalumo.
- Stebėkite situaciją realistiškai: jei įgula elgiasi ramiai ir tęsia darbą, dažniausiai tai reiškia, kad turbulencija yra lengva ar vidutinė.
- Nesirinkite vaikščioti salonu, kai jaučiasi kratymas. Net trumpas ėjimas iki tualeto gali tapti rizikingas, jei lėktuvas staigiau kryptels.
- Pasirūpinkite daiktais: gėrimus laikykite stabiliai, o sunkesnius daiktus – po sėdyne ar uždaruose skyriuose, kad jie nejudėtų.
Jei skrydis tampa ypač nelygus, verta priminti sau paprastą dalyką: lėktuvai yra kuriami tam, kad saugiai skristų ir per prastą orą. Jūsų tikslas tokiomis minutėmis – likti prisegtam, sėdėti ir leisti įgulai atlikti savo darbą.
