Skrydžių metu retai kada pagalvojame apie blogiausią scenarijų. Tačiau jei įvyktų avarinė situacija, viską lemia sekundės. Ir yra viena dažna keleivių klaida, kuri gali sulėtinti evakuaciją bei sukelti pavojų visiems salone.
Dauguma skrydžių praeina ramiai: šiek tiek turbulencijos, užkandis, filmas ir tiek. Vis dėlto visiškai nurašyti avarinės evakuacijos tikimybės negalima. Būtent todėl įgulos nariai saugos procedūras kartoja ne „dėl formalumo“ – jie treniruojasi taip, tarsi vieną dieną nuo to priklausytų žmonių gyvybės.
Per kiek laiko lėktuvas turi būti evakuotas
Kai skelbiama evakuacija, tikslas vienas – išlaipinti visus kuo greičiau. Praktikoje aviacijoje taikomas standartas: visi keleiviai turi palikti orlaivį maždaug per 90 sekundžių. Tai labai trumpas laikas, turint omenyje, kad salone gali būti šimtai žmonių, dalis jų išsigandę, sutrikę ar net nežinantys, kur tiksliai yra artimiausias išėjimas.
Per tą laiką įgula turi atlikti daug veiksmų: atidaryti avarinius išėjimus, nukreipti srautą, prireikus išskleisti čiuožyklas ir garsiai, aiškiai koordinuoti keleivius. Todėl bet kas, kas užkemša praėjimą ar stabdo judėjimą, virsta realia rizika.
Dažniausia klaida per evakuaciją
Didžiausia ir, deja, viena dažniausių klaidų – bandymas pasiimti bagažą. Nesvarbu, ar tai lagaminas viršutinėje lentynoje, ar kuprinė po sėdyne: evakuacijos metu taisyklė paprasta – nieko neimti ir judėti link išėjimo.
Kodėl bagažas per evakuaciją yra pavojingas
-
Prarandamos brangios sekundės. Sustojimas tam, kad ištrauktumėte daiktus iš lentynos, automatiškai sustabdo ir žmones už jūsų. Dūmai, liepsna, aštrus kvapas ar panika plinta greičiau nei atrodo, todėl net kelių sekundžių delsa gali turėti rimtų pasekmių.
-
Padidėja griuvimo ir susižeidimų rizika. Bėgti (ar bent greitai judėti) tempiant ratinį lagaminą, laikant rankinę ar bandant prispausti kuprinę prie savęs – sudėtinga. Žmonės užkliūva, pargriūna, susidaro spūstys. Maža kliūtis ankštame take gali sustabdyti visą srautą.
-
Gali būti sugadinta evakuacinė čiuožykla. Čiuožyklos skirtos žmonėms, o ne daiktams. Ratukai, rankenos, kieti kampai ar aštresnės detalės gali pažeisti paviršių. Jei čiuožykla prakiurtų ar būtų sugadinta, saugus išlipimas taptų daug sudėtingesnis.
-
Formuojamas „blogas pavyzdys“ kitiems. Kritinėse situacijose žmonės dažnai kopijuoja vieni kitus. Jei keli keleiviai pradeda griebti daiktus, kiti gali pasekti jų pavyzdžiu – taip chaosas tik didėja.
-
Kyšis konfliktams ir panikai. Kai visi įsitempę, bet koks „stabdis“ sukelia pyktį. Konfliktai ir ginčai evakuacijos metu yra paskutinis dalykas, kurio reikia – jie trukdo įgulai valdyti situaciją ir lėtina išėjimą.
Esminė mintis paprasta: daiktus galima pakeisti, žmonių – ne. Todėl per evakuaciją prioritetas visada yra greitas, tvarkingas judėjimas lauk.
Ar yra išimčių: ar galima pasiimti bent mažą krepšį
Bendras principas – ne. Jei paskelbta evakuacija, viską paliekate vietoje ir vykdote nurodymus. Net maža rankinė gali tapti kliūtimi, jei ji trukdo judėti, užkliūna ar verčia jus sustoti.
Jeigu situacija neaiški ir kyla pagunda „greitai pagriebti bent jau“ svarbius daiktus, saugiausia taisyklė – nespręsti pačiam. Laukite įgulos komandų ir elkitės tik taip, kaip nurodoma. Taip pat niekada nebandykite patys atidarinėti avarinių išėjimų, jei to neliepia įgula.
Kaip pasiruošti iš anksto, kad nereikėtų griebti daiktų paskutinę sekundę
Jei neramu dėl svarbiausių daiktų, geriausia strategija – ne „gelbėti“ juos evakuacijos metu, o susidėlioti taip, kad jų neprireiktų skubiai ieškoti. Praktiniai principai paprasti: svarbiausi dokumentai ir būtini smulkūs daiktai turėtų būti vienoje vietoje, lengvai pasiekiami kasdienėje skrydžio rutinoje, bet tai niekada neturi paskatinti sustoti evakuacijos metu.
Svarbiausia – klausyti įgulos, judėti greitai, neblokuoti tako ir palikti bagažą lėktuve. Tai viena paprasčiausių taisyklių, kuri realiai gali išgelbėti gyvybes.
