Šiandien bikinis daugeliui atrodo savaime suprantamas paplūdimio pasirinkimas, tačiau taip buvo ne visada. Dar prieš šimtmetį vien mintis maudytis atidengus daugiau odos galėjo sukelti skandalą. Moterims dažniausiai buvo siūlomi sunkūs, ilgi vilnoniai drabužiai, labiau primenantys aprangą pasivaikščiojimui nei patogų maudymosi kostiumą. Vis dėlto per stebėtinai trumpą laiką visuomenės požiūris pasikeitė taip smarkiai, kad pasaulį išvydo itin mažas dviejų dalių kostiumėlis, kurį, kaip buvo pasakojama, galima sutalpinti į degtukų dėžutę.
- 1.Senovės ištakos: du dalių kostiumėliai dar prieš „bikinį“
- 2.Nuo „maudymosi suknelių“ iki pirmųjų dviejų dalių
- 3.Kaip gimė bikinis ir kodėl jis taip pavadintas
- 4.Skandalai, draudimai ir lėtas pripažinimas
- 5.Popkultūra atveria duris: dainos, filmai ir banglentininkų era
- 6.Kinas išpopuliarina bikinį visame pasaulyje
- 7.Žurnalai ir nuolatinė diskusija apie bikinio prasmę
- 8.Kai kurie modeliai vis dar kelia ginčų
- 9.Bikinis grįžta į sportą: paplūdimio tinklinis
- 10.Šiandien: daugiau pasirinkimų nei bet kada anksčiau
Senovės ištakos: du dalių kostiumėliai dar prieš „bikinį“
Nors bikinio pavadinimas atsirado tik XX amžiuje, panašių drabužių užuomazgų randama gerokai anksčiau. IV amžiuje kai kurios senovės Romos moterys sportuodamos dėvėjo dviejų dalių aprangą, panašią į šiandieninį bikinį: viršų be petnešėlių ir apačią, atidengiančią pilvą. Tokios scenos pavaizduotos Sicilijoje esančios romėnų vilos mozaikose.
Svarbu tai, kad ši apranga buvo skirta fizinei veiklai, o ne maudynėms. Vėlesniais amžiais moterų drabužiai tapo vis labiau dengiantys kūną, o laisvalaikio maudynės plačiau paplito tik XIX amžiuje, todėl ir specialios maudymosi aprangos ilgą laiką tiesiog nereikėjo.
Nuo „maudymosi suknelių“ iki pirmųjų dviejų dalių
XIX amžiaus ir ankstyvojo XX amžiaus paplūdimių mada dažnai buvo griežta: maudymosi kostiumai moterims priminė sukneles ir menkai tiko plaukimui. Tačiau XX amžiaus viduryje, ypač kino industrijai stipriai veikiant populiarią kultūrą, pradėjo ryškėti pokyčiai.
1930–1940 m. laikotarpiu ekranuose ėmė pasirodyti dviejų dalių maudymosi kostiumai, artimesni tam, ką atpažintume šiandien. Vis dėlto jie buvo „kuklesni“: kelnaitės dažnai būdavo aukštu liemeniu ir dengdavo bambą, nes tuo metu galiojusios kino taisyklės ribojo, kiek kūno galima rodyti.
Kaip gimė bikinis ir kodėl jis taip pavadintas
Antrojo pasaulinio karo metais, taupant audinius, maudymosi kostiumai natūraliai darėsi vis mažesni. Tuo metu Prancūzijoje įsiplieskė savotiškos lenktynės – kas sukurs mažiausią dviejų dalių kostiumą. Vienas kūrėjas pristatė modelį, pavadintą „Atome“ (atomu), o kitas nuėjo dar toliau ir sukūrė dar mažesnį variantą.
Pastarasis gavo pavadinimą „bikinis“ – jis buvo susietas su 1946 m. Ramiajame vandenyne vykusiais branduoliniais bandymais Bikini atole. Naujas kostiumėlis sukėlė tokį triukšmą, kad jį pristatant net buvo sunku rasti modelį, sutinkantį jį vilkėti. Vis dėlto 1946 m. liepos 5 d. Paryžiuje per pristatymą prie baseino bikinis buvo parodytas spaudai ir akimirksniu tapo sensacija. Buvo pabrėžiama, kad jam sunaudota itin mažai medžiagos, o pati idėja esą tokia „maža“, jog kostiumą galima sutalpinti į degtukų dėžutę.
Vėliau imta kartoti ir dar viena frazė: kad maudymosi kostiumas neva nėra tikras bikinis, jei jo neįmanoma pertraukti per vestuvinį žiedą.
Skandalai, draudimai ir lėtas pripažinimas
Nors bikinis gimė su dideliu viešumu, jis ne iš karto tapo kasdienybe. Atidengta bamba daug kur buvo laikoma nepadorumu, todėl kai kuriose šalyse dviejų dalių kostiumai buvo ribojami ar net draudžiami. Net grožio konkursuose ilgą laiką į tokią aprangą buvo žiūrima atsargiai, todėl organizatoriai dažnai jos vengė.
Vis dėlto pietų Prancūzijos kurortai prisidėjo prie to, kad bikinis „išgyventų“ ir po truputį virstų mados dalimi. Kai kino pasaulyje ir fotografijose pradėjo dažniau atsirasti drąsesnė paplūdimio estetika, visuomenei buvo lengviau priprasti prie naujo silueto.
Popkultūra atveria duris: dainos, filmai ir banglentininkų era
Maždaug nuo 6-ojo dešimtmečio pabaigos ir 7-ajame dešimtmetyje bikinis vis dažniau atsirado masinėje kultūroje – dainose, filmuose, įžymybių nuotraukose. Vienas populiarus kūrinys apie taškuotą geltoną bikinį padėjo paversti jį plačiai atpažįstamu simboliu, o tuo pačiu laikotarpiu ekranus užplūdusi banglenčių ir paplūdimio filmų banga dar labiau sustiprino tendenciją.
Įtakos turėjo ir tai, kad „tvarkingesnio“ įvaizdžio žvaigždės, pasirodžiusios su dviejų dalių kostiumu, tarsi suteikė visuomenei signalą: tai jau nebe šokiruoja, o tampa norma.
Kinas išpopuliarina bikinį visame pasaulyje
Įsibėgėjus 7-ajam dešimtmečiui, kino ekranai dar labiau liberalėjo: buvo rodoma daugiau atidengto kūno, o bikinis tapo ikonine detale. Vienas garsiausių pavyzdžių – scena, kai kino herojė išnyra iš jūros su baltu bikiniu ir prie diržo pritvirtintu peiliu. Šis įvaizdis tapo klasika ir ilgainiui buvo net parduotas aukcione už įspūdingą sumą.
Žurnalai ir nuolatinė diskusija apie bikinio prasmę
Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje pabaigoje–septintajame dešimtmetyje atsirado ir dar vienas svarbus reiškinys: iliustruoti leidiniai pradėjo skirti specialius numerius maudymosi kostiumams. Idėja buvo paprasta – pasiūlyti patrauklų turinį ramesniu sezonu, tačiau tokie leidiniai prisidėjo prie to, kad bikinis taptų nuolatine viešų diskusijų tema.
Vieni jį laikė moters laisvėjimo ir saviraiškos simboliu, kiti kėlė klausimus, ar tai nėra kūno pavertimas objektu. Laikui bėgant, dalis leidinių pradėjo labiau atsižvelgti į kūno įvairovę ir skirtingus grožio standartus, o tai keitė ir bendrą požiūrį į maudymosi kostiumus.
Įdomus faktas: vienas brangiausių kada nors viešai pristatytų bikinių buvo papuoštas deimantais ir įvertintas dešimtimis milijonų.
Kai kurie modeliai vis dar kelia ginčų
Nors bikinis daug kur tapo norma, tam tikros jo variacijos ir šiandien sukelia debatų. 9-ajame dešimtmetyje itin išpopuliarėjo itin atviros kelnaitės, ypač Brazilijos paplūdimiuose. Kartu išaugo ir poreikis tokiam kostiumui pritaikytai depiliacijai, kuri tapo atskira grožio procedūrų kryptimi.
Tuo pačiu kai kuriose vietovėse iki šiol galioja taisyklės, ribojančios itin atvirus modelius viešose erdvėse arba už paplūdimio ribų. Pavyzdžiui, kai kur žmonės turi apsirengti išeidami iš paplūdimio zonos ir nevaikščioti miesto gatvėmis vien su maudymosi kostiumu.
Bikinis grįžta į sportą: paplūdimio tinklinis
Paradoksalu, bet bikinis tarsi sugrįžo ten, nuo ko simboliškai prasidėjo: prie sportinės paskirties. Paplūdimio tinklinis, tapęs olimpine sporto šaka 1996 m., ilgą laiką buvo siejamas su bikiniu kaip patogiausia apranga smėlyje. Praktinė priežastis paprasta: kai drabužio yra mažiau, mažiau šansų, kad jis prisipildys smėlio ir trukdys judėti.
Vis dėlto sporto taisyklės ilgainiui kito: 2012 m. atsirado daugiau lankstumo, leidžiant sportininkėms rinktis ir šortus ar marškinėlius ilgomis rankovėmis, jei taip patogiau.
Šiandien: daugiau pasirinkimų nei bet kada anksčiau
Mažas dviejų dalių kostiumėlis iš esmės pakeitė visą maudymosi mados kryptį. Dabar pasirinkimas gerokai platesnis nei klasikinis bikinis: yra monokinis (vientisas kostiumas su didelėmis iškirptėmis), tankinis (dviejų dalių variantas su ilgesniu viršumi) ir uždaresni sprendimai, tinkami norintiems daugiau pridengti kūną.
Bikiniai taip pat skiriasi kirpimu ir konstrukcija: viršutinė dalis gali būti trikampė, su lankeliais, be petnešėlių ar rišama per kaklą, o kelnaičių modeliai – nuo surišamų šonuose iki aukštesnio liemens ar retro stiliaus, dengiančio bambą. Kitaip tariant, šiandien bikinis – ne vienas konkretus daiktas, o visas spektras, leidžiantis prisitaikyti prie skirtingų kūno formų, stiliaus ir komforto poreikių.
