Daugelis šunų globėjų šunišką laižymą priima kaip „bučinį“ – ypač kai augintinis laižo veidą ar rankas. Tačiau šis elgesys ne visuomet reiškia tą patį. Dažniausiai laižymas yra paprastas būdas bendrauti, rinkti informaciją apie aplinką ir gauti tai, ko šuo nori (dėmesio, skonio, nuraminimo).
Kodėl šunys laižo žmones?
Laižymas – natūrali šuns elgesio dalis. Priežastis gali priklausyti nuo konkretaus šuns, situacijos ir to, kas yra laižomas. Kartais tai atrodo kaip švelnumo ženklas, o kartais – tik labai praktiškas veiksmas.
Jiems patinka skonis
Šuns liežuvis padeda „patikrinti“, kas yra priešais jį. Kaip šuo laižo maistą, kad nuspręstų, ar verta kąsti, taip jis gali laižyti ir žmogaus odą, nes ją dažnai dengia sūrus prakaito sluoksnis. Dėl to kai kurie šunys ypač linkę laižyti, kai žmogus suprakaitavęs, verkia (ant odos gali būti ašarų druskų) arba kai oda šlapia, pavyzdžiui, ką tik išlipus iš dušo.
Dar viena įprasta situacija – po valgymo. Šuo gali laižyti veidą ar rankas bandydamas „surinkti“ likusius maisto kvapus ir trupinius. Jei namuose yra mažų vaikų, šuo tokių progų gali rasti dar dažniau.
Jie nori „geriau užuosti“
Šunų uoslė – itin jautri, o seilės gali padėti išryškinti kvapus. Sudrėkinus odą ir „atkėlus“ ant jos likusias smulkias daleles (pavyzdžiui, maisto pėdsakus), kvapo molekulės lengviau pasklinda ore. Taip šuo tarsi susikuria geresnes sąlygas uodimui ir gauna daugiau informacijos.
Tai pasisveikinimo dalis
Kai kuriems šunims laižymas yra įprastas pasisveikinimo ritualas. Jei šuo jaučiasi saugiai ir džiaugiasi žmogų matydamas, laižymas gali būti „labas“ ženklas. Be to, dalis šunų išmoksta, kad laižymas beveik visada sukelia reakciją: žmogus pažiūri, prabyla, paglosto arba bent jau atsitraukia. Šuniui tai vis tiek yra dėmesys, todėl elgesys gali įsitvirtinti.
Raminantis, nuolankumo signalas
Šuniukai ar žemesnę „padėtį“ jaučiantys šunys kartais laižo labiau pasitikinčius, griežtesnius šunis kaip nusiraminimo ir taikinimo gestą. Panašus principas gali persikelti ir į bendravimą su žmogumi, ypač jei šuo jaučiasi neužtikrintas. Tokiu atveju žinutė paprasta: „Nenoriu konfliktuoti, nesu grėsmė.“
Ar reikėtų leisti šuniui laižyti?
Dauguma šunų dažniausiai renkasi lengviausiai pasiekiamas vietas: rankas, dilbius, kojas (jei jos atviros) arba veidą. Daugelyje situacijų tai nėra problema, jei žmogui toks kontaktas priimtinas.
Kada laižymo geriau vengti?
- Jei žmogus yra alergiškas šuns seilėms.
- Jei žmogaus imuninė sistema nusilpusi.
- Jei žmogus tiesiog nenori būti laižomas.
- Jei yra atvirų žaizdų ar pažeista oda – tokių vietų šuniui laižyti nereikėtų, nes šuns burnoje gali būti bakterijų.
Jei šuo nulaižė vietą, kurią norite greitai nuvalyti (pavyzdžiui, dėl alergijos ar higienos), paprastas sprendimas – kuo greičiau nuplauti odą vandeniu ir muilu arba nuvalyti odai saugia dezinfekuojančia servetėle.
Kada laižymas tampa problema?
Pats laižymas yra normalus, tačiau kartais jis signalizuoja apie kitą bėdą arba tampa pernelyg įkyrus. Vertėtų suklusti, jei šuo elgiasi taip:
- laižo be perstojo ir sunkiai sustabdomas,
- nuolat laižo orą, daiktus ar vieną kūno vietą,
- laižymas atrodo kompulsyvus, kartojasi tose pačiose situacijose ir trukdo kasdienybei.
Tokiais atvejais pravartu pasitarti su veterinaru, kad būtų atmestos sveikatos problemos ar stiprus stresas.
Kaip išmokyti šunį nelaižyti?
Net jei laižymas yra įprastas šuns elgesys, jį galima koreguoti. Svarbiausia – aiškiai parodyti, koks elgesys atneša dėmesį ir naudą, o koks ne.
Nukreipkite į kitą veiksmą
Dažnai geriausiai veikia alternatyvos mokymas. Pavyzdžiui, jei šuo pribėgęs visada bando laižyti, paprašykite jo atlikti paprastą komandą (pvz., atsisėsti) dar prieš prasidedant laižymui, o tada apdovanokite už tinkamą elgesį skanėstu, žaislu ar pagyrimu. Taip šuo išmoksta: „atsisėdu – gaunu dėmesį“, o ne „laižau – gaunu dėmesį“.
Atimkite dėmesį
Jei šuo pradeda laižyti, galima ramiai atsistoti ir pasitraukti: nueiti į kitą kambarį ir trumpam uždaryti duris, kad šuo negalėtų sekti. Laikui bėgant dauguma šunų supranta ryšį, kad laižymas „atstumia“ žmogų. Esminė sąlyga – nuoseklumas: jei kartais laižymas leidžiamas, o kartais ne, šuniui bus sunku suprasti taisyklę.
Ką verta prisiminti apie šunų laižymą?
Šuns laižymas gali reikšti įvairius dalykus: nuo noro paragauti sūraus prakaito ar surinkti maisto likučius iki pasisveikinimo, dėmesio prašymo ar bandymo nusiraminti. Kai kuriais atvejais žmonės tai suvokia kaip švelnumo ženklą – ir dažnai tame yra tiesos, ypač jei laižymas vyksta kartu su ramiu kūno kalbos signalais bei noru būti šalia.
