Ūsai (dar vadinami vibrisomis) – ne vien miela detalė šuns snukyje. Tai jautri jutimo sistema, padedanti šuniui orientuotis, saugotis ir net „skaityti“ aplinką tada, kai akys nepasako visko. Dėl šios priežasties šuns ūsus geriausia palikti ramybėje: jie atlieka daug daugiau funkcijų, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Ar visi šunys turi ūsus?
Taip, ūsus turi visi šunys – net ir plikų veislių atstovai. Net ką tik gimę šuniukai, nors jų kailis dar labai plonas ir švelnus, turi vibrisas. Ūsai šuniui reikalingi visą gyvenimą, tačiau jų ilgis ir kiekis gali skirtis priklausomai nuo veislės ir individualių ypatumų.
Be to, vibrisos auga ne tik ant snukio. Jos išsidėsto skirtingose veido vietose, kad šuo gautų kuo daugiau informacijos iš aplinkos.
Kuo ypatingi šuns ūsai?
Šuns ūsai laikomi svarbiomis jutiminėmis struktūromis. Jie auga iš specialių plaukų folikulų, kuriuose yra gerokai daugiau nervinių galūnėlių nei įprastų kailio plaukų folikuluose. Dėl to ūsai itin jautrūs – panašiai kaip žmogui pirštų galiukai, kai reikia „apčiuopti“ tai, ko akys nemato arba kai norisi tikslumo.
Kodėl šunims reikalingi ūsai?
Padeda apsaugoti veidą
Šuns veidas dažnai pirmas susiduria su kliūtimis: bėgant per žolę, lendant į urvą, uostinėjant krūmus ar kišant galvą į siauras vietas. Akys, nosis ir lūpos yra jautrios, todėl ūsų išsidėstymas aplink veidą padeda anksčiau pajusti, kad kažkas per arti, ir laiku sureaguoti.
Leidžia „pastebėti“ tai, ko akys nemato
Šunų regėjimas arti snukio nėra idealus: pavyzdžiui, tai, kas yra tiesiai po snukiu, gali būti sunkiai matoma. Tam pasitarnauja po smakru esantys ilgesni ūsai – nuleidus galvą jie pirmi paliečia netoliese esančius daiktus ir įspėja apie kliūtį. Panašią funkciją atlieka ir ilgesnės vibrisos virš akių, padedančios „įvertinti“ aplinką arti veido.
Palengvina orientaciją tamsoje
Nors šunys tamsoje dažnai mato geriau nei žmonės, ūsai suteikia papildomo tikslumo. Pavyzdžiui, naktį šuo gali nesunkiai rasti vandens dubenėlį, o vibrisos padės tiksliau „pataikyti“ snukiu, neužkliudant dubens šono.
Ūsai ypač svarbūs ir šuniukams pirmaisiais gyvenimo etapais: jų akys kurį laiką būna užmerktos, todėl orientuotis tenka beveik vien lytėjimu. Taip pat pastebėta, kad regėjimo netekusiems šunims vibrisos tampa dar reikšmingesnės, nes jos padeda saugiau judėti aplinkoje.
Jaučia oro judėjimo pokyčius
Vibrisoms nebūtina paliesti objekto, kad šuo suprastų, jog kažkas yra netoliese. Jos gali užfiksuoti menkus oro srautų pokyčius, kuriuos sukuria šalia esantys daiktai, žmonės ar gyvūnai. Taip šuo gali apytiksliai „susidaryti vaizdą“ apie objekto dydį, formą, atstumą ir net judėjimą – tarsi rinkdamas informaciją „jutiminiu radaru“ aplink savo veidą.
Prisideda prie emocijų „kalbos“
Ūsai dalyvauja ir veido mimikoje, todėl gali padėti išreikšti šuns savijautą. Atsipalaidavusio šuns vibrisos dažniausiai prigludusios prie veido. Susidomėjęs ar smalsus šuo dažnai pastumia ūsus virš akių į priekį ir šiek tiek pakelia. O išsigandęs šuo gali laikyti ūsus ties snukiu labiau įtemptoje, gynybinėje padėtyje.
Kas nutinka, jei šuniui nukerpami ūsai?
Nukirpus ūsus, šuniui tampa sunkiau tiksliai „skaityti“ aplinką arti veido, o jo mimika gali tapti mažiau išraiškinga. Tai galima palyginti su bandymu atlikti labai smulkų veiksmą mūvint storas pirštines – įmanoma, bet ne taip tikslu.
Pačių ūsų kirpimas paprastai nesukelia skausmo, nes jautriausia dalis yra folikule odoje, o ne ūsų plauke. Vis dėlto kirpti vibrisas be reikalo nerekomenduojama. Jei šuo kerpamas pas kirpėją arba tvarkomas namuose, verta stengtis jų kuo mažiau trumpinti.
Visai kas kita – ūsus rauti: tai šuniui būtų labai skausminga ir to daryti negalima.
Ar šuns ūsai atauga?
Taip, vibrisos atauga. Jos gali būti netyčia nukirptos arba natūraliai iškristi (kaip ir kiti plaukai). Jei folikulai sveiki, ūsai vėl išauga, tačiau tam dažnai prireikia laiko – maždaug kelių mėnesių.
Ar galima liesti šuns ūsus?
Kadangi vibrisos labai jautrios, su jomis reikia elgtis švelniai. Glostant šunį aplink snukį, geriausia braukti ta kryptimi, kuria ūsai natūraliai guli – tarsi juos priglaudžiant prie veido. Svarbu netampyti, nesukti ir nebandyti „pasitaisyti“ ūsų pirštais.
Taip pat stebėkite šuns reakciją: jei jis trūkteli, atsitraukia ar nusuka galvą, tai ženklas, kad toks prisilietimas nemalonus ir reikėtų liautis.










