Posakis „pešasi kaip katė su šunimi“ skamba taip įtikinamai, kad daug kas automatiškai mano: šunys tiesiog nekenčia kačių. Tačiau realybėje viskas kur kas paprasčiau ir kartu įdomiau – dažniausiai konfliktus sukelia ne „neapykanta“, o instinktai, skirtinga kūno kalba ir nevienodi poreikiai. Gera žinia ta, kad dauguma šunų ir kačių gali išmokti sugyventi, o kartais – net tapti draugais, jei supažindinimas vyksta ramiai ir nuosekliai.
Kodėl šunys kartais pykstasi su katėmis
Šunys ir katės yra skirtingos rūšys, todėl natūralu, kad jų elgesys ir signalai ne visada sutampa. Kai vienas gyvūnas „pasako“ vienaip, kitas tai gali suprasti visai kitaip. Dažniausios priežastys, kodėl santykiai gali strigti, yra šios.
Grobio vaikymosi instinktas
Daugeliui šunų būdingas polinkis vytis greitai judančius objektus. Tai paveldėtas instinktas, kuris anksčiau padėjo išgyventi – medžioti ir apsirūpinti maistu. Nors naminiam šuniui medžioti nebereikia, staigus katės šuolis ar bėgimas gali automatiškai įjungti „gaudymo režimą“. Tuomet šuo gali persekioti katę ne iš pykčio, o dėl suveikusio impulso.
Skirtinga kūno kalba
Šunys dažnai komunikuoja aiškiau ir „triukšmingiau“: loja, vizgina uodegą, lenda bendrauti, laižo. Katės signalai subtilesni, o kai kurie jų šuniui gali atrodyti kaip kvietimas žaisti, nors iš tiesų reiškia visai ką kita. Pavyzdžiui, katės uodegos mosavimas neretai rodo susierzinimą ar norą, kad ją paliktų ramybėje, bet šuo tai gali palaikyti žaismingumu.
Skirtingi poreikiai ir ribos
Šunys dažnai būna socialūs, veržlūs ir linkę „prilipti“: nori žaisti, sekti iš paskos, uostyti. Katėms paprastai svarbiau asmeninė erdvė, pasirinkimo laisvė ir saugumo jausmas. Dėl to energingas šuns bandymas bendrauti katei gali pasirodyti kaip spaudimas ar net grėsmė, o tuomet ji ginasi – šnypščia, bėga, muša letena.
Ar katės nekenčia šunų
Ne – katės iš prigimties „neužprogramuotos“ nekęsti šunų. Tačiau katės vienu metu yra ir medžiotojos, ir potencialus grobis didesniems gyvūnams. Dėl to naujose situacijose jos instinktyviai vertina aplinką: kas kelia pavojų, kur pasislėpti, kaip greitai pasitraukti. Net labai žaismingas šuo katei iš pradžių gali atrodyti kaip per didelis ir nenuspėjamas.
Ar šuo ir katė gali išmokti sutarti
Dažniausiai – taip. Nors kai kurios šunų veislės dažnai laikomos „draugiškesnėmis katėms“, ilgalaikę sėkmę labiau lemia ne veislė, o konkretaus šuns ir katės temperamentas, ankstesnė patirtis ir socializacija. Svarbiausi ingredientai – kantrybė, lėtas tempas ir aiškios taisyklės namuose.
Kaip pradėti pažintį, kad būtų mažiau streso
- Judėkite pamažu. Pirmieji susitikimai turėtų būti trumpi, kontroliuojami ir saugūs. Tinka situacijos, kai šuo laikomas su pavadėliu, o katė turi galimybę atsitraukti.
- Nešaukite, jei šuo bando vytis. Rėkimas dažnai tik padidina įtampą: šuniui gali atrodyti, kad prisidedate prie „triukšmo“, o katė dar labiau išsigąsta. Be to, bausmės gali sukurti papildomą stresą ir sumaištį.
- Stiprinti tai, ko norite. Kai abu gyvūnai būna šalia ir elgiasi ramiai, apdovanokite: skanėstu, pagyrimu, švelnumu. Taip formuojama naudinga asociacija, kad buvimas kartu reiškia gerus dalykus.
- Padėkite šuniui „išsikrauti“. Nuobodžiaujantis, neišsivaikščiojęs šuo dažniau per stipriai reaguoja į dirgiklius, įskaitant kates. Reguliarus fizinis krūvis, kramtukai ir užimtumo žaislai sumažina poreikį „medžioti“ namuose.
Kaip supažindinti šunį su nauja kate namuose
Jei į namus atkeliauja katė ar kačiukas, svarbiausia sukurti sistemą, kurioje abu gyvūnai jaustųsi saugiai. Žemiau – praktiška schema, kuri dažnai pasiteisina.
1) Pradėkite nuo kvapų, o ne nuo kontakto
Dar iki tiesioginio susitikimo apsikeiskite kvapais: sukeitus guolį, pledą ar žaislą, abu gyvūnai „susipažįsta“ per saugų atstumą. Kvapas leidžia priprasti be spaudimo ir be staigių reakcijų.
2) Įrengkite katei atskirą saugią zoną
Paruoškite kambarį, į kurį šuo nepateks, o katė turės viską, ko reikia: kraiko dėžę, maistą, vandenį, draskyklę, slėptuvių. Pirmosiomis dienomis katei svarbu turėti bazę, kur ji gali nusiraminti ir pamažu „išdrįsti“ tyrinėti.
3) Leiskite matytis per barjerą
Kai katė apsipranta, galima atverti duris ir naudoti vartelius, kad katė matytų, girdėtų ir užuostų šunį, bet išliktų saugi. Tai padeda priprasti prie vienas kito buvimo be tiesioginio priėjimo.
4) Užimkite šunį, kol katė stebi
Kai katė yra už barjero, šuniui suteikite alternatyvą: maitinimą netoli durų, kramtuką ar galvosūkių žaislą. Tikslas – kad šuo mokytųsi ramiai būti šalia katės, o ne spoksoti ar „medžioti“ žvilgsniu.
5) Palaipsniui pereikite prie laisvesnio judėjimo
Jei per kelias dienas ar ilgiau šuo nerodo agresijos, galima trumpam leisti katei išeiti į namus, o šunį tuo metu laikyti su pavadėliu. Apdovanokite šunį, kai jis pažvelgia į katę ir sugeba nukreipti dėmesį į jus – tai vienas svarbiausių savikontrolės įgūdžių.
6) Kada verta kreiptis į specialistą
Jei šuo elgiasi pavojingai, rodo agresiją, sustingsta pamatęs katę, įkyriai seka, „tyko“ ar atrodo, kad situacija gali baigtis sužeidimu, geriausia nelaukti ir kreiptis į kvalifikuotą gyvūnų elgsenos specialistą ar dresuotoją. Ankstyva pagalba dažnai padeda išvengti įsisenėjusių problemų.
