Plaukų ir akių spalvos deriniai pasaulyje pasiskirstę labai netolygiai. Jei jūsų plaukai tamsiai rudi, o akys rudos, priklausote didžiajai daugumai: maždaug 90% žmonių turi tamsius (tamsiai rudus ar juodus) plaukus, o rudos akys pasitaiko apie 70–80% populiacijos. Tad „retesnio už retą“ derinio ši kombinacija nesukuria.
Kur kas įdomiau tai, kas laikoma rečiausia. Kad tai suprastume, reikia trumpai pažvelgti į genetiką: tiek plaukų, tiek akių spalvą lemia ne vienas „įsijungęs“ ar „išsijungęs“ genas, o kelių genų ir jų variantų sąveika. Kai kurie atspalviai paplitę plačiau vien todėl, kad atitinkami genetiniai deriniai žmonėms pasitaiko dažniau.
Rečiausia plaukų spalva
Natūraliai ryškiai raudoni plaukai laikomi rečiausiu plaukų atspalviu. Nors mokykloje dažnai aiškinama apie dominuojančius ir recesyvinius požymius, plaukų spalvos paveldėjimas yra sudėtingesnis: rezultatui įtaką daro keli genai ir jų variacijos.
Kas svarbiausia plaukų spalvoje: MC1R genas
Viena svarbiausių plaukų atspalvį veikiančių „instrukcijų“ yra MC1R genas (melanokortino 1 receptoriaus). Jis dalyvauja reguliuojant, kokio tipo melaninas bus gaminamas melanocituose – ląstelėse, kurios gamina pigmentą melaniną.
- Eumelaninas dažniau siejamas su tamsesniais plaukais ir tamsesne oda.
- Feomelaninas labiau susijęs su šviesesniais atspalviais, įskaitant raudonus bei kai kuriuos šviesius plaukus, ir šviesesne oda.
Žmonėms, kurių plaukai raudoni, MC1R dažnai veikia kitaip: organizmas linkęs gaminti daugiau feomelanino. Šis pigmento tipas kitų plaukų spalvų atveju paprastai būna gerokai retesnis. Be to, mažesnis bendras melanino kiekis dažnai reiškia jautresnę odą ultravioletiniams spinduliams, o tai siejama su didesne odos vėžio rizika.
Kodėl raudoni plaukai tokie reti
MC1R genas turi kelis dažniausiai aprašomus variantus, tačiau su ryškiai raudonu atspalviu siejami tik keli iš jų. Kai žmogus paveldi du „raudoną atspalvį“ didinančius variantus, tikimybė turėti raudonus plaukus tampa labai didelė. Jei paveldimas tik vienas toks variantas, raudono atspalvio tikimybė taip pat išauga, tačiau dažniau pasitaiko tarpiniai tonai, pavyzdžiui, rausvai šviesūs (vadinami „braškinio blond“). Kiti MC1R variantai gali lemti platų spektrą nuo šviesių iki rudų atspalvių.
Kitas svarbus elementas: genų sąveika
Nors MC1R yra vienas svarbiausių plaukų spalvos veiksnių, jis nėra vienintelis. Tyrimai rodo, kad su akių spalva siejamas OCA2 genas gali sąveikauti su MC1R ir kai kuriais atvejais sumažinti tikimybę turėti ryškiai raudonus plaukus. Kitaip tariant, net ir turint palankų MC1R „rinkinį“, kiti genai gali pakoreguoti galutinį rezultatą.
Rečiausia akių spalva
Dažnai nurodoma, kad rečiausia akių spalva yra žalia. Vienoje didelėje apklausoje žalių akių dalis siekė apie 9%, kai rudos sudarė apie 45%, o mėlynos – apie 27%. Vis dėlto akių spalvos tema turi niuansų.
Mums atrodo, kad akių spalvų yra daugybė – nuo pilkos iki rusvos ar lazdyno, nuo žalios iki tamsiai rudos. Tačiau mokslininkai aiškina, kad nemaža dalis šių atspalvių tėra skirtingos „mėlynos“ ar „rudos“ variacijos, priklausančios nuo pigmento kiekio ir šviesos sklaidos rainelėje. Dėl to „žalia“ kartais būna ne grynas atspalvis, o mišrus žalsvai rudas tonas.
Akių spalvą stipriai veikiantis genas: OCA2
Vienas svarbiausių akių spalvą lemiančių genų yra OCA2. Jis stipriai prisideda prie to, kiek melanino susikaupia rainelėje (spalvotame žiede aplink vyzdį). OCA2 reguliuoja baltymo, vadinamo P baltymu, gamybą, o ši gamyba siejama su pigmento kiekiu.
- Jei OCA2 „funkcionuoja silpniau“ (pavyzdžiui, paveldimos dvi neveiksmingos kopijos), rainelėje paprastai būna mažiau melanino, todėl dažniau pasitaiko mėlynos akys.
- Jei OCA2 kopijos funkcionalios, didėja tikimybė akių spalvai krypti į žalsvą, lazdyno ar rudą spektrą (priklausomai nuo kitų genų derinių).
Kodėl akių spalvą prognozuoti sunku
Nors OCA2 turi didelę įtaką, akių spalvą formuoja ir kiti genai. Pavyzdžiui, HERC2 gali veikti kaip „reguliatorius“, kuris keičia OCA2 aktyvumą ir taip netiesiogiai prisideda prie galutinio rainelės pigmento kiekio. Be to, dar keli papildomi genai daro mažesnę, bet vis tiek reikšmingą įtaką.
Dėl tokios daugiagenės sąveikos akių spalva ne visuomet „paklūsta“ paprastoms taisyklėms: net ir turint mėlynakius tėvus, teoriškai gali gimti vaikas rudomis akimis, jei genų kombinacijos susidėlioja tam tikru būdu.
Rečiausias plaukų ir akių spalvos derinys
Kalbant apie rečiausią kombinaciją, dažniausiai išskiriamas derinys: raudoni plaukai ir mėlynos akys. Tai susiję su tuo, kad abu požymiai dažnai elgiasi tarsi „recesyvūs“ – jiems pasireikšti paprastai reikia itin specifinių paveldėtų variantų iš abiejų tėvų, o tai statistiškai nutinka retai.
Tyrimai taip pat rodo, kad HERC2 geno variantai gali vienu metu paveikti ir OCA2 (susijusį su akių spalva), ir MC1R (susijusį su plaukų atspalviu). Tam tikrais atvejais ši sąveika gali padaryti raudonų plaukų pasireiškimą mažiau tikėtiną, net jei kartu išryškėja mėlynos akys ir šviesesni plaukų atspalviai. Dėl to mėlynakių raudonplaukių kombinacija tampa dar retesnė.
Skaičiuojama, kad raudonų plaukų ir mėlynų akių derinys gali sudaryti apie 0,17% žmonių populiacijos. Kitaip tariant, tai išties labai retas „genetinis loterijos bilietas“.
