Žiema šiemet daug kur parodė nagus: vienur netikėtai gausiai prisnigo, kitur įsiveržė stingdantis šaltis ir vėjas. Kai namuose pradeda barškėti langai ar norisi šilumos vos atsikėlus, natūralu ieškoti greitų sprendimų. Tačiau vienas termostato nustatymas, nors ir skamba viliojančiai, dažnai tampa brangia klaida.
- 1.Kas iš tikrųjų yra avarinis ir pagalbinis šildymas
- 2.Kodėl neverta šio režimo įjungti rankiniu būdu
- 3.Kiek pinigų galima prarasti šildant vien pagalbiniu režimu
- 4.Ar toks nustatymas yra visuose termostatuose
- 5.Ką daryti, jei netyčia įjungėte avarinį šildymą
- 6.Kai namuose šalta: ką verta patikrinti pirmiausia
Kalba eina ne apie tai, kad nustatote per aukštą temperatūrą ar pamirštate ją sumažinti naktį. Dažniausias neteisingas veiksmas – rankiniu būdu įjungti avarinį arba pagalbinį (auxiliary) šildymą, kai namus šildo šilumos siurblys.
Kas iš tikrųjų yra avarinis ir pagalbinis šildymas
Jei jūsų pagrindinis šildymo įrenginys yra šilumos siurblys, sistema paprastai turi ir papildomą šilumos šaltinį. Jis įsijungia automatiškai tada, kai siurbliui vienam tampa per sunku palaikyti nustatytą temperatūrą.
Papildomas režimas praverčia, kai:
- lauke labai atšąla ir šilumos siurblio našumas sumažėja;
- sistema pereina į atitirpinimo (defrost) ciklą, kad pašalintų apledėjimą.
Įsijungus šiam režimui, oro apdorojimo bloke aktyvuojasi elektriniai kaitinimo elementai (kaitinimo juostos), kurie gali greitai padidinti pučiamo oro temperatūrą. Esmė ta, kad tai – „pagalba pagal poreikį“, o ne nuolatinis šildymo būdas.
Kodėl neverta šio režimo įjungti rankiniu būdu
Didesnės sąskaitos už elektrą
Šilumos siurbliai vertinami todėl, kad šilumą daugiausia „perkelia“ iš lauko į vidų, o ne gamina ją vien elektra. Dėl to jie paprastai sunaudoja gerokai mažiau energijos nei tradicinis elektrinis šildymas.
Rankiniu būdu įjungus avarinį/pagalbinį šildymą, dažnu atveju nutinka tai, ko žmonės nesitiki: pagrindinis šilumos siurblio darbas būna apribojamas arba išvis sustabdomas, o namai pradedami šildyti elektriniais kaitinimo elementais. O tokie elementai šyla dėl elektros varžos principo – tai paprastas, bet brangus būdas šildyti didelį plotą.
Prarandamas sistemos „protingumas“ ir efektyvumas
Šilumos siurblio valdymas suprojektuotas taip, kad pats nuspręstų, kada jam reikia papildomo pastiprinimo. Pagalbinis režimas skirtas trumpiems periodams, o ne kasdieniam naudojimui.
Įjungdami šį nustatymą patys, jūs tarsi „perrašote“ sistemos logiką ir neleidžiate įrangai dirbti taip, kaip ji suprogramuota: kai visi šildymo režimai įsijungia tik tada, kai to tikrai reikia.
Didinate nereikalingą nusidėvėjimą
Paprastai vienkartinis ar trumpas pagalbinio režimo įsijungimas sistemos nesugadina – ji tam yra paruošta. Vis dėlto problema prasideda tuomet, kai tokį režimą pradedama naudoti kaip įprastą šildymą. Tuomet visa namo šilumos „našta“ tenka komponentui, kuris turėtų veikti tik epizodiškai, o tai ilgainiui gali prisidėti prie didesnio dėvėjimosi.
Kiek pinigų galima prarasti šildant vien pagalbiniu režimu
Tiksli suma priklauso nuo elektros kainos, būsto dydžio, izoliacijos, lauko temperatūros ir jūsų įpročių. Tačiau principas paprastas: elektrinis varžinis šildymas (kaitinimo elementai) šilumą gamina „tiesiogiai“, o šilumos siurblys dažnai gali suteikti kelis kartus daugiau šilumos energijos, nei sunaudoja elektros.
Praktiškai tai reiškia, kad šildymas vien pagalbiniu režimu gali kainuoti maždaug kelis kartus brangiau nei įprastas šilumos siurblio darbas.
Ar toks nustatymas yra visuose termostatuose
Ne. Avarinio arba pagalbinio šildymo parinktis paprastai būna tik tuose termostatuose, kurie valdo šilumos siurblį. Kiti šildymo sprendimai (pavyzdžiui, katilai ar radiatorinės sistemos) dažniausiai tokio papildomo režimo neturi, nes jiems jo nereikia.
Ką daryti, jei netyčia įjungėte avarinį šildymą
Jei šį režimą įjungėte rankiniu būdu, jį reikėtų išjungti ir grąžinti termostatą į įprastą veikimą. Sistema pati persijunginėja tarp režimų, kai dirba automatiniu principu, bet rankiniu būdu įjungtas avarinis/pagalbinis režimas dažnai lieka aktyvus tol, kol jį pakeičiate patys. Grąžinę įprastą režimą, paprastai sumažinsite energijos sąnaudas.
Kai namuose šalta: ką verta patikrinti pirmiausia
Jeigu jaučiate, kad namai vėsta, pirmas impulsas gali būti „duoti daugiau šilumos“. Tačiau dažnai didžiausią efektą duoda ne agresyvesni nustatymai, o keli paprasti patikrinimai ir sprendimai.
- Patikrinkite termostato režimą: ar jis nustatytas į įprastą šildymą, o ne avarinį/pagalbinį.
- Laikykite stabilią temperatūrą: dažni dideli „užkėlimai“ aukštyn ir žemyn gali kainuoti brangiau, ypač esant šalčiui.
- Pažiūrėkite, ar nėra skersvėjų: nesandarūs langai ir durys greitai „suvalgo“ šilumą.
- Įvertinkite namų šilumos nuostolius: užuolaidos, kilimai ir papildomas sandarinimas kartais duoda daugiau naudos nei nustatymo keitimas.
- Jei šilumos siurblys akivaizdžiai nedirba kaip turėtų, verta kreiptis į specialistus, ypač jei pagrindinis šildymas sutriko.
