Atrodo pažįstama situacija: atsisėdate restorane, vartote meniu, klausotės dienos pasiūlymų ir bandote nuspręsti, ką užsisakyti. Kol svarstote, ranka savaime keliauja prie veido – paremiate skruostą, paliečiate lūpas ar nosį. Iš pirmo žvilgsnio tai nekaltas įprotis, tačiau restoranuose jis gali tapti viena greičiausių „trasų“, kuriomis mikrobai patenka į organizmą.
- 1.Kaip mikrobai plinta restoranuose
- 2.Kodėl „greitas nuvalymas“ ne visada padeda
- 3.Kaip nustatoma, kurie restoranų daiktai yra „nešvariausi“
- 4.Koks daiktas restorane dažniausiai būna labiausiai užterštas
- 5.Kiti restoranų daiktai, ant kurių dažnai būna daug mikrobų
- 6.Kaip apsisaugoti valgant ne namuose
- 7.Ar verta dėl to nerimauti
Žmonės veidą paliečia daug kartų per valandą, o sprendimų priėmimo metu – dar dažniau. Problema ta, kad restorane gausu paviršių, kuriuos nuolat liečia daugybė lankytojų ir darbuotojų. Būtent ant tokių vietų dažniausiai ir kaupiasi daugiausia mikroorganizmų.
Kaip mikrobai plinta restoranuose
Didžiausią reikšmę turi vadinamieji dažnai liečiami paviršiai: durų rankenos, stalviršiai, šviesos jungikliai, čiaupų rankenėlės, popierinių rankšluosčių laikikliai ir panašūs objektai. Kai daug skirtingų žmonių juos liečia vienas po kito, mikroorganizmai lengvai persikelia nuo rankų ant paviršiaus ir atgal.
Tipinis pavyzdys: žmogus, sergantis ūmia žarnyno infekcija, po tualeto nepakankamai nusiplauna rankas ir atidaro duris. Kitas asmuo netrukus paliečia tą pačią rankeną, o vėliau – veidą ar su maistu susijusius daiktus. Taip į organizmą gali patekti ligos sukėlėjai.
Situaciją apsunkina tai, kad kai kurie virusai ir bakterijos ant paviršių išlieka stebėtinai ilgai. Pavyzdžiui, gripo virusas ant neporėtų paviršių gali išsilaikyti iki 48 valandų, o norovirusas – iki dviejų savaičių. Net ir po „greito“ valymo rizika gali išlikti, jei paviršiai nuvalomi atmestinai arba naudojamos priemonės nenaudojamos taip, kaip numatyta.
Kodėl „greitas nuvalymas“ ne visada padeda
Restoranuose stalai ir ant jų esantys daiktai dažnai nuvalomi tuo pačiu drėgnu skudurėliu. Jei juo perbraukiama per stalą, po to – per padažų buteliukus, druskines, pipirines, kėdžių atlošus ir meniu, mikroorganizmai gali būti paprasčiausiai išnešiojami nuo vieno objekto ant kito.
Net jei naudojamas dezinfekantas, svarbu, kad priemonės būtų pakankamai, o paviršius išliktų drėgnas reikiamą laiką. Priešingu atveju efektas būna panašus į kosmetinį nuvalymą – tvarkos įspūdis yra, bet realus mikroorganizmų kiekis gali sumažėti nepakankamai.
Kaip nustatoma, kurie restoranų daiktai yra „nešvariausi“
Mikrobiologiniuose tyrimuose dažniausiai pasirenkami konkretūs objektai, nuo jų paimami mėginiai tamponėliais, o tuomet mėginiai auginami laboratorinėse terpėse. Po kurio laiko vertinama, kiek ir kokių mikroorganizmų išaugo. Taip galima palyginti, kurie daiktai „užaugina“ didžiausią mikroorganizmų kiekį.
Tiriant ant stalo esančius objektus dažniausiai lyginami meniu, padažų buteliukai (pavyzdžiui, kečupo), druskinės ir pipirinės bei vienkartiniai cukraus pakeliai.
Koks daiktas restorane dažniausiai būna labiausiai užterštas
Dažniausiai didžiausias mikroorganizmų kiekis randamas ant meniu. Ypač tai pasakytina apie daugkartinius, laminuotus meniu arba laikomus plastikiniuose segtuvuose. Jie nuolat keliauja iš rankų į rankas, neretai nuvalomi tuo pačiu drėgnu skudurėliu kaip ir kiti paviršiai, o galiausiai sudedami vienas ant kito. Tokia „sandėliavimo“ schema kartu su drėgme sukuria palankias sąlygas mikroorganizmams išlikti ir kauptis.
Kiti restoranų daiktai, ant kurių dažnai būna daug mikrobų
Be meniu, nemažai mikroorganizmų paprastai aptinkama ant padažų buteliukų. Po jų dažnai rikiuojasi druskinės ir pipirinės, nes tai klasikiniai daiktai, kuriuos per vakarą paliečia labai daug skirtingų žmonių.
Tuo tarpu vienkartiniai cukraus pakeliai dažniausiai būna mažiausiai „apkrauti“ mikroorganizmais, nes jie skirti vienam naudojimui ir po to išmetami, todėl rečiau tampa ilgalaikiu mikrobų „sustojimu“.
Kaip apsisaugoti valgant ne namuose
Plaukite rankas prieš valgį
Veiksmingiausias įprotis – kruopštus rankų plovimas muilu ir vandeniu. Restorane praktiška tai padaryti prieš valgant, ypač po to, kai laikėte meniu ar lietėte dažnai liečiamus objektus.
Turėkite rankų dezinfekantą
Kai nėra galimybės patogiai nusiplauti rankų, alkoholio pagrindo dezinfekantas gali būti gera alternatyva. Jį naudokite prieš valgį ir po jo, ypač jei lietėte meniu ar ant stalo esančius bendro naudojimo daiktus.
Naudokite paviršių dezinfekuojančias servetėles
Kelioninė dezinfekuojančių servetėlių pakuotė gali praversti, jei norite nuvalyti tai, ką tikrai liesite: stalą ar meniu. Kad dezinfekcija būtų veiksminga, paviršius turi būti gerai sudrėkintas priemone ir jam turi būti leista išdžiūti – vien greitas perbraukimas dažniausiai neduoda norimo rezultato.
Rinkitės bekontakčius meniu
Jei restoranas siūlo meniu telefone ar kitą bekontaktį sprendimą, tai gali sumažinti kontaktų su dažnai liečiamais daiktais skaičių. Vis dėlto verta prisiminti, kad telefonas taip pat nėra „sterilus“, todėl rankų higiena išlieka svarbi.
Sąmoningai venkite liesti veidą
Kadangi veido lietimas dažnai būna automatinis, padeda paprastas sąmoningumas: pastebėję, kad ranka kyla prie veido, sustabdykite judesį. Tai ypač aktualu prieš valgį ir valgymo metu.
Naudokite vienkartinius sprendimus, kai tai įmanoma
Popierinės servetėlės ar kiti vienkartiniai daiktai paprastai kelia mažiau rizikos, nes jų nereikia dalintis su kitais lankytojais. Tai ne visada idealu aplinkosaugos požiūriu, tačiau kartais gali būti praktiška.
Ar verta dėl to nerimauti
Nors ant restoranų paviršių mikrobų tikrai netrūksta, daugumai sveikų žmonių reali rizika susirgti išlieka palyginti nedidelė. Dažniausiai pakanka kelių protingų įpročių: stebėti, ką liečiate, pasirūpinti rankų higiena ir stengtis neliesti veido prieš valgį. Taip galima išlikti ramiems ir mėgautis valgymu ne namuose nepergyvenant dėl kiekvieno paviršiaus.
