Šventinis laikotarpis dažnai atneša ne tik jaukių susitikimų, bet ir netikėtų dovanų. Ir tada kyla klausimas: ką daryti, jei kažkas jus nustebino dovana, o jūs nieko neparuošėte? Daugeliui tai sukelia įtampą, nes nuo vaikystės į galvą įkalta idėja, jog dovanos turi būti „atsilyginamos“. Tačiau realybėje būtent toks skubotas „atsakymas“ neretai paverčia gražų gestą nejaukia scena.
Viena dažna pagunda tokiose situacijose – turėti paslėptą „universalių dovanų“ atsargą: kelis neutralios paskirties daiktus, kuriuos galima greitai įteikti, jei netyčia pamiršote progą ar gaunate dovaną netikėtai. Skamba praktiškai, bet šis sprendimas turi spąstų: spontaniškai ištraukta dovana gali atrodyti kaip pareigos atlikimas, o ne nuoširdus dėmesys.
Ar gavus dovaną privaloma iškart dovanoti atgal?
Ne. Dovana nėra sąskaita, kurią reikia kuo skubiau „apmokėti“. Dovanojimas iš esmės jau yra abipusis veiksmas: vienas žmogus parodo dosnumą, o kitas priima jį su dėkingumu. Nuoširdus „ačiū“ ir paprastas džiaugsmo parodymas yra pakankamas atsakas.
Bandymas staiga „atsilyginti“ čia pat (ar net po kelių dienų, akivaizdžiai susiejant su gauta dovana) dažnai sukuria dar daugiau keistumo. Atsakomoji dovana, parinkta skubiai ir be aiškios minties, gali pasirodyti kaip kaltės ar pareigos ženklas. O žmogus, kuris dovanojo iš geros valios, gali pasijusti nejaukiai – tarsi jo gestas sukūrė jums problemą.
Ką geriausia daryti, kai gaunate netikėtą dovaną?
Saugiausia ir mandagiausia strategija – sustoti ties paprastu, bet šiltu dėkingumu. Parodykite, kad vertinate pastangas: pasakykite ačiū, pagirkite pačią dovaną, paminėkite, kas joje patiko arba kuo ji jums pravers. Tokia reakcija sukuria gerą jausmą abiem pusėms ir palieka pokalbį lengvą.
Jei jaučiate vidinį spaudimą „atsilyginti“, verta prisiminti: jūs niekam nieko nesate skolingi vien dėl to, kad gavote dovaną. Dovanos esmė – ne išlyginti balansą, o parodyti dėmesį. Todėl dovanojimu nereikėtų užpildyti nejaukios pauzės ar išspręsti kaltės jausmo – tam daug labiau tinka nuoširdi padėka.
Kada vis dėlto tinka padovanoti kažką atgal?
Jei tikrai norite atsilyginti, geriausia tai daryti kitame kontekste ir kitu metu, nesiejant to tiesiogiai su tuo, ką ką tik gavote. Tuomet atsiranda laiko pagalvoti: kas tam žmogui patiktų, kas būtų prasminga, ko jis vengia (pavyzdžiui, kvapų, tam tikrų medžiagų ar ingredientų). Apgalvotas pasirinkimas visada atrodo geriau nei skubus „bet ką“ variantas.
Ar verta turėti „universalių dovanų“ atsargą?
Nors dažnai rekomenduojama vengti atsitiktinių, beasmenių dovanų sandėliavimo, realiame gyvenime būna situacijų, kai keli apgalvoti, neutralesni pasirinkimai gali labai praversti. Ypač per šventes, kai vyksta apsikeitimai dovanomis darbe, bendruomenėje arba tarp tolimesnių pažįstamų – ne visada įmanoma kiekvieną dovaną individualizuoti.
Skirtumas slypi ne pačioje „atsargoje“, o intencijoje. Jei tokie daiktai laikomi tam, kad būtų lengviau susitvarkyti su netikėtais momentais, tai gali būti praktiška. Tačiau jei tikslas – „neatsilikti“ ir bet kokia kaina turėti ką paduoti atgal, dovana dažniau atrodys kaip formalumas.
Praktiškos, daugeliui tinkančios dovanos, kurias galima turėti po ranka
Neutralūs pasirinkimai labiausiai tinka kolegoms, kaimynams, pažįstamiems ar šventinių mainų situacijoms, kur svarbiau mažas dėmesio ženklas nei gili asmeninė prasmė. Tokiu atveju geriausiai veikia nedidelės vertės, kokybiški ir plačiai pritaikomi daiktai.
- Gražiai supakuoti saldumynai (pvz., šokolado rinkinys)
- Arbata arba nedidelis arbatos rinkinys
- Virtuviniai rankšluostėliai su šventiniu motyvu
- Kokybiškas rankų muilas ar švelni rankų priežiūros priemonė (geriausia – neutralaus kvapo arba be kvapiklių)
- Linksmas puodelis (jei žinote, kad žmogus jais naudojasi)
- Jaukios kojinės arba kitas praktiškas šalto sezono smulkmuo
Jei nesate tikri dėl alergijų ar jautrumų, saugiausia rinktis kuo neutralesnius variantus: mažiau kvapų, mažiau sudėtingų sudėčių, daugiau praktiškumo.
Dažniausios klaidos, kai norisi „atsidėkoti“ dovana
Net ir turint geriausių ketinimų, žmonės kartais patenka į mandagumo spąstus. Verta žinoti, kas dažniausiai sukuria nejaukumą, kad to išvengtumėte.
- Dovana įteikiama čia pat, akivaizdžiai iš pareigos, o ne iš noro
- Parenkamas atsitiktinis daiktas, kuris neparodo jokios minties ar dėmesio
- Dovana susiejama su gauta dovana taip, tarsi būtų „privalomas atsiskaitymas“
- Nepagalvojama apie žmogaus poreikius (pvz., jautrumą kvapams, alergijas, preferencijas)
Geriausia taisyklė paprasta: priimkite dovaną ta pačia gera valia, su kuria ji buvo įteikta. Nuoširdus „ačiū“ dažnai yra mandagiausias, šilčiausias ir visiškai pakankamas atsakas.
