Skrydžio metu siūlomos antklodės ir pagalvės vieniems atrodo kaip išsigelbėjimas, kitiems – kaip abejotinos švaros daiktai, kurių geriau neliesti. Jei ir jums kyla klausimas, kiek „nematomų keleivių“ (mikrobų) gali slėptis ant lėktuvo patalynės, verta žinoti: specialistai sako, kad rizika dažniausiai nėra tokia didelė, kaip įsivaizduojame, tačiau keli paprasti įpročiai gali gerokai sumažinti nemalonių staigmenų tikimybę.
- 1.Ar antklodės ir pagalvės keičiamos po kiekvieno skrydžio?
- 2.Kokie mikroorganizmai gali būti ant lėktuvo patalynės?
- 3.Kiek realiai dėl to jaudintis?
- 4.Kada tikimybė gauti mažiau švarų daiktą didesnė?
- 5.Kaip šios antklodės ir pagalvės paprastai valomos?
- 6.Kaip atpažinti, ar antklodė ar pagalvė tikrai švari?
- 7.Ar verta naudoti lėktuvo antklodę ir pagalvę?
- 8.Dar vienas svarbus niuansas: ant lėktuvo yra „nešvaresnių“ vietų
Ar antklodės ir pagalvės keičiamos po kiekvieno skrydžio?
Trumpai – ne visada. Tai, kaip dažnai lėktuvo antklodės ir pagalvės valomos ar keičiamos, priklauso nuo oro linijų vidaus tvarkos, skrydžio tipo, paros meto ir net keleivio vietos klasės. Ne visos bendrovės aiškiai viešina, kaip tiksliai tvarko skalbimą, todėl keleiviui dažnai lieka vadovautis požymiais ir sveiku protu.
Dažnesnė praktika – antklodes ir pagalves išskalbti tarp ilgesnių, ypač tarptautinių skrydžių. O trumpesniuose maršrutuose situacija gali būti ne tokia vienoda: lėktuvas nusileidžia, greitai paruošiamas kitam reisui, ir ne visi tekstiliniai daiktai spėja patekti į skalbyklą po kiekvieno skrydžio.
Vienas aiškus ženklas, kurį verta patikrinti
Jei antklodė ar pagalvė pateikiama sandariame, užklijuotame maišelyje, tai paprastai reiškia, kad ji buvo apdorota ir supakuota po valymo. Jei jokios pakuotės nėra, tikėtina, kad daiktas šiam skrydžiui nebuvo naujai paruoštas.
Kokie mikroorganizmai gali būti ant lėktuvo patalynės?
Tekstilė, kurią liečia daug skirtingų žmonių, teoriškai gali kaupti įvairius mikroorganizmus. Dažniausiai minimos grupės:
Jus gali sudominti
- bakterijos (pavyzdžiui, odos mikroflora ar aplinkoje paplitusios bakterijos);
- grybeliai (įskaitant pelėsius, kurie gali atsirasti dėl drėgmės ir uždaros aplinkos);
- virusai (jų išlikimas priklauso nuo paviršiaus, drėgmės ir laiko).
Tarp galimų „kandidatų“ dažnai įvardijamos bakterijos, galinčios sukelti odos sudirginimą ar infekcijas, taip pat aplinkoje aptinkami mikroorganizmai, kurie patekę į žaizdą gali komplikuoti gijimą. Rečiau, dažniausiai dėl prastos rankų higienos, gali pasitaikyti ir žarninės kilmės bakterijų pėdsakų.
Problema ne vien bakterijos – svarbi ir žmonių elgsena
Praktikoje daugiau nerimo kelia ne pačios „mokslinės“ bakterijų kategorijos, o tai, kaip keleiviai kartais naudoja antklodes: jomis valosi išsiliejusius gėrimus, prisidengia kosint, nusišluosto nosį, ant jų deda maistą ar naudoja kaip improvizuotą „rankšluostį“ įvairiose situacijose. Tokie įpročiai didina tikimybę, kad tekstilė bus užteršta.
Kiek realiai dėl to jaudintis?
Daugeliu atvejų susiduriama su tokiais mikroorganizmų kiekiais, kurie sveikam žmogui greičiausiai nesukels ligos. Vis dėlto logika paprasta: jei galima sumažinti kontaktą su potencialiais patogenais be didelių pastangų, verta tai padaryti. Ypač pravartu vengti, kad lėktuvo antklodė ar pagalvė tiesiogiai liestų veidą – burną ir nosį.
Kada tikimybė gauti mažiau švarų daiktą didesnė?
Nuoseklios „vienos taisyklės“ nėra, nes tai priklauso nuo to, kaip greitai lėktuvas apsisuka tarp reisų, kokios yra konkrečios oro linijų procedūros, kokio ilgio skrydis ir kaip organizuojamas inventoriaus surinkimas bei pakeitimas. Visgi dažniau abejonių kyla trumpuose skrydžiuose, kai lėktuvas greitai paruošiamas kitam išvykimui ir ne visi daiktai pakeičiami kiekvieną kartą.
Kaip šios antklodės ir pagalvės paprastai valomos?
Dažna praktika – tekstilės priežiūrą patikėti išorės skalbykloms. Naudoti daiktai surenkami, supakuojami ir išgabenami valyti į atskiras patalpas, o atgal grąžinami jau supakuoti.
Komercinis skalbimas paprastai vyksta aukštoje temperatūroje. Siekiant higienos, neretai naudojamas karštas vanduo ir dezinfekavimo priemonės (pavyzdžiui, baliklių ar vandenilio peroksido pagrindu), nes tokie metodai padeda sumažinti mikroorganizmų kiekį.
Kaip atpažinti, ar antklodė ar pagalvė tikrai švari?
Patikimiausias ženklas – sandari pakuotė. Jei daiktas pateikiamas be jos, tai dar nereiškia, kad jis būtinai nešvarus, bet tai reiškia, kad neturite aiškaus patvirtinimo, jog jis ką tik po skalbimo. Jei tekstilė akivaizdžiai dėvėta, turi dėmių ar nemalonų kvapą, vertėtų paprašyti kito varianto.
Ar verta naudoti lėktuvo antklodę ir pagalvę?
Jei norite patogiai išsimiegoti, o alternatyvų neturite, naudoti galima, tačiau saugiausia – su „barjeru“ tarp odos ir lėktuvo tekstilės. Tai paprastas kompromisas: patogumas išlieka, o tiesioginis kontaktas sumažinamas.
Praktiški būdai apsisaugoti
- Turėkite savo šaliką ar lengvą skarą ir apvyniokite ja lėktuvo pagalvę.
- Jei naudojate antklodę, stenkitės, kad ji neliestų burnos ir nosies srities.
- Ilgesnėms kelionėms apsvarstykite nuosavą kelioninę pagalvę ar ploną antklodę (pvz., didesnį džemperį).
- Jei labiausiai neramina mikrobai, papildoma priemonė gali būti kaukė – ypač uždarose, žmonių pilnose erdvėse.
Dar vienas svarbus niuansas: ant lėktuvo yra „nešvaresnių“ vietų
Nors antklodės ir pagalvės dažnai sulaukia daugiausia įtarimų, didesnį mikroorganizmų kiekį paprastai renka dažnai liečiami paviršiai: porankiai, staliukai, ekranai, sagos ir rankenos. Todėl, jei norite maksimaliai sumažinti riziką, dėmesį verta skirti ne tik patalynei, bet ir savo rankų higienai bei įpročiui neliesti veido skrydžio metu.
