Jei kada nors žiūrėjote į telefono ekraną ir galvojote: „Kodėl jis (ar ji) man neatsako?“ arba „Kodėl mano žinutė nuskambėjo ne taip?“, problema gali būti ne vien turinys. Nauji tyrimai rodo, kad vienas labai įprastas rašymo įprotis gali nepastebimai atitolinti žmones ir sumažinti tikimybę sulaukti atsakymo.
- 1.Dažna žinučių rašymo klaida, kurią daugelis nuvertina
- 2.Kaip buvo patikrinta, ar trumpiniai keičia mūsų požiūrį
- 3.Ar artimi santykiai „apsaugo“ nuo šio efekto?
- 4.Ar amžius turi reikšmės?
- 5.Kaip rašyti žinutes, kad santykiai stiprėtų, o ne trūkinėtų
- 6.Ką daryti, jei nuolat gaunate žinutes su trumpiniais
- 7.Kada trumpiniai vis dėlto tinka
Kasdienėje komunikacijoje žinutės turėtų palengvinti bendravimą. Tačiau realybėje jos dažnai sukuria papildomų interpretacijų: ar žmogus piktas, ar tiesiog skuba? ar ignoruoja, ar nemoka išreikšti minčių? Pasirodo, tam įtakos gali turėti vos keli sutrumpinti žodžiai.
Dažna žinučių rašymo klaida, kurią daugelis nuvertina
Tyrėjai atkreipė dėmesį į vieną itin paplitusį dalyką: trumpiniai ir sutrumpinimai žinutėse. Tai tokie „laiką taupantys“ variantai kaip „ok“ vietoje pilno sakinio, „idk“ vietoje „nežinau“, „thx“ vietoje „ačiū“, ar kelių žodžių sutraukimas į vieną trumpą formą.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nekaltas įprotis: greičiau parašei, greičiau išsiuntei. Tačiau tyrimų duomenys rodo, kad gavėjui tokios žinutės dažnai siunčia kitą signalą — ne „esu efektyvus“, o „įdėjau mažiau pastangų“. O mažesnės pastangos neretai interpretuojamos kaip mažesnis nuoširdumas.
Kaip buvo patikrinta, ar trumpiniai keičia mūsų požiūrį
Siekiant suprasti, ar sutrumpinimai iš tiesų veikia santykius ir atsakymo tikimybę, buvo atlikta aštuonių tyrimų serija, kurioje dalyvavo daugiau nei 5 300 žmonių. Buvo taikyti keli metodai: laboratoriniai eksperimentai, internetinės apklausos, lauko tyrimai bendravimo programėlėse ir net gyvos sąveikos formato pažinčių situacijos.
Jus gali sudominti
Dalyviams buvo pateikiami pokalbių pavyzdžiai: vienuose žinutės buvo parašytos pilnai, kituose — su trumpiniais. Tuomet žmonių buvo prašoma įvertinti siuntėjo nuoširdumą ir pasakyti, ar jie patys atsakytų. Kitoje dalyje dalyviai turėjo patys parašyti atsakymus į gautas žinutes.
Rezultatai kartojosi per skirtingus tyrimus: trumpinius naudojantys siuntėjai atrodė mažiau nuoširdūs, o gavėjai buvo mažiau linkę atsakyti. Be to, atsakymai į sutrumpintas žinutes dažniau būdavo trumpesni ir „mažesnių pastangų“ — tarsi bendravimas automatiškai nuslystų į minimalų režimą.
Vėlesnėje analizėje buvo vertinamas didelis realių žinučių kiekis (daugiau nei 200 000 flirtuojančio pobūdžio žinučių). Tendencija išliko: kuo daugiau trumpinių vartojo žmogus, tuo vidutiniškai trumpesni būdavo pokalbiai. Svarbu tai, kad dauguma žmonių teigė suprantantys trumpinius — taigi problema buvo ne neaiškumas, o suvokiamas pastangų lygis.
Ar artimi santykiai „apsaugo“ nuo šio efekto?
Gali atrodyti logiška, kad su artimais žmonėmis trumpiniai netgi padeda — juk tai tarsi bendras „vidinis kodas“. Vis dėlto tyrimų išvados buvo kitokios: santykių artumas reikšmingai nesumažino poveikio. Net kai žmonės įsivaizdavo, kad rašo artimam draugui, mylimam žmogui ar seniai pažįstamam kolegai, sutrumpintos formos vis tiek dažniau buvo siejamos su mažesniu nuoširdumu ir mažesne motyvacija atsakyti.
Kitaip tariant, išrašyti žodžius pilnai daugeliui žmonių reiškia: „man rūpi pokalbis“ ir „skiriu tau laiko“ — nepriklausomai nuo to, kam rašote.
Ar amžius turi reikšmės?
Dažnai manoma, kad jaunesni žmonės trumpinius naudoja laisviau, o vyresni jų nemėgsta. Tačiau tyrimuose efektas išliko net atsižvelgus į dalyvių amžių, jų pačių rašymo įpročius ir tai, kaip gerai jie pažįsta sutrumpinimus. Nors vienos kartos gali būti „sklandesnės“ trumpinių kalboje, socialinė kaina — atrodyti mažiau nuoširdžiam — pasirodė gana universali.
Kaip rašyti žinutes, kad santykiai stiprėtų, o ne trūkinėtų
Įdomu tai, kad dauguma žmonių net neįtaria šio mechanizmo. Po tyrimų atliktame patikrinime tik nedidelė dalis dalyvių teisingai nuspėjo, kad sutrumpinimai gali mažinti nuoširdumo įspūdį. Daug kas galvojo, jog tai smulkmena, kuri neturi reikšmės.
Jei norite, kad žinutė skambėtų šilčiau ir patikimiau — ypač rašant naujam žmogui, atnaujinant ryšį ar sprendžiant jautresnį klausimą — verta rinktis pilnesnes formuluotes. Tam nereikia rašyti ilgų tekstų: dažnai pakanka kelių papildomų žodžių, kad tonas pasikeistų.
- Pirmą žinutę pokalbyje parašykite pilnai, ypač jei žmogų menkai pažįstate.
- Emociškai svarbiose temose venkite trumpinių ir „sausų“ vieno žodžio atsakymų.
- Šilumą galima parodyti paprastai: draugišku tonu, lengvu humoru, aiškesne intonacija.
- Jei nesuprantate, ką kitas norėjo pasakyti, užduokite patikslinantį klausimą, užuot spėlioję.
- Prisitaikykite prie pašnekovo stiliaus: jei jis rašo aiškiai ir pilnais sakiniais, atsakykite panašiai.
- Minimalus skyrybos ženklų naudojimas ir rašybos patikrinimas padeda žinutei atrodyti rūpestingesnei.
Ką daryti, jei nuolat gaunate žinutes su trumpiniais
Jei žmogus nuolat rašo sutrumpintai, nebūtinai tai reiškia šaltumą ar nenorą bendrauti. Daugeliui tai tiesiog automatinis įprotis, o ne sąmoningas signalas „man neįdomu“.
Vietoj to, kad taisytumėte ar kritikuotumėte, geriau vertinti bendrą vaizdą: kaip greitai žmogus atsako, ar jo atsakymai nuoseklūs, ar žinutės skamba šiltai, ar jis palaiko ryšį ir kitais kanalais. Dažnai tai pasako daugiau nei keli sutrumpinti žodžiai.
Taip pat galite patys rodyti pavyzdį. Žmonės neretai natūraliai prisitaiko prie pašnekovo tono ir tempo, todėl aiškesnis, pilnesnis stilius gali „užkrėsti“ ir kitą pusę be jokio nepatogaus aiškinimosi.
Kada trumpiniai vis dėlto tinka
Sutrumpinimai nėra savaime blogi — tai tiesiog greitas įrankis. Jie labiausiai pasiteisina tada, kai svarbiau operatyviai perduoti faktinę informaciją, o ne kurti artumą. Pavyzdžiui, trumpa žinutė dėl laiko, vietos, pristatymo ar kitos praktiškos detalės gali būti visiškai tinkama net ir su sutrumpinimais.
Esminė mintis paprasta: kai norite šilumos, aiškumo ir tvirtesnio ryšio, keli papildomi žodžiai dažnai yra geriausia investicija. O kai svarbiausia greitis — trumpiniai gali atlikti savo darbą.
