Karščio bangos verčia mus galvoti ne tik apie oro temperatūrą, bet ir apie tai, kiek įkaista daiktai, kuriuos liečiame kasdien. Per itin karštas dienas kai kurie paviršiai sugeria saulės spindulius ir įkaista labiau nei aplinkos oras, todėl gali sukelti skausmą ar net nudegimus. Žemiau – praktiškas gidas, kokie paviršiai yra rizikingiausi ir kaip saugiau elgtis kaitroje.
Kas lemia vis dažnesnes karščio bangas
Pastaraisiais metais karščio bangos daug kur tampa intensyvesnės ir pasitaiko dažniau. Tam įtakos turi klimato šiltėjimas ir didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, dėl kurio ekstremalios temperatūros tampa labiau tikėtinos. Prie tvankos prisideda ir šylantys vandenynai – didesnė drėgmė sustiprina karščio pojūtį bei apsunkina organizmo vėsinimą.
Kasdieniai daiktai, kurie per karštį gali nudeginti
Per kaitrą pavojus slypi ne tik tiesioginiuose saulės spinduliuose. Tamsūs ar metaliniai paviršiai (taip pat plastikas) gali sukaupti daug šilumos ir tapti nemaloniai karšti vos prisilietus – ypač dienos įkarštyje.
Danga: šaligatviai, keliai ir įvažiavimai
Asfaltas ir kitos dangos labai greitai sugeria šilumą. Per karščius juoda kelio danga vidurdienį (maždaug 12–16 val.) gali įkaisti iki maždaug 60 °C. Palyginimui, skausmo pojūtis žmogui dažnai prasideda apie 44 °C, o nudegimų rizika didėja kylant temperatūrai – maždaug nuo 48 °C gali atsirasti pirmo laipsnio nudegimai, o apie 54 °C galimi ir gilesni odos pažeidimai.
Tai aktualu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams: neapsaugotos pėdos ar letenos ant įkaitusio asfalto gali greitai nukentėti.
Jus gali sudominti
Metaliniai turėklai ir kiti metaliniai paviršiai
Metalai gerai perduoda šilumą, todėl turėklai, laiptų porankiai ar metalinės tvoros saulėje gali stipriai įkaisti. Nors jų temperatūra paprastai nepasieks keptuvės karščio, prisilietimas gali būti skausmingas – ypač vaikams arba turint jautresnę odą.
Lauko baldai terasoje ar kieme
Jei kėdės, suoliukai ar gultai stovi tiesioginėje saulėje, sėdimosios dalys gali įkaisti iki maždaug 40–58 °C (priklausomai nuo medžiagos: plastiko, aliuminio, vinilo, plieno ar kitų). Prieš atsisėdant verta patikrinti paviršių ranka, o dar geriau – naudoti pagalvėles, uždangalus arba perkelti baldus į pavėsį.
Automobilio išorė: durys ir kėbulas
Automobilio kėbulas dažniausiai metalinis, todėl stovint saulėje durų rankenos, kėbulo detalės ar net saugos diržų sagtelės gali būti nemaloniai karštos. Jei automobilis paliktas be šešėlio, duris geriau atidaryti atsargiai, saugant pirštus.
Automobilio salonas: greitai tampanti pavojinga erdvė
Uždaro automobilio vidus įkaista ypač greitai. Tyrimai rodo, kad saulėje palikto automobilio salono temperatūra per maždaug valandą gali pakilti iki apie 47 °C. Pavojus kyla net ir tada, kai lauke nėra ekstremalus karštis: bandymai yra parodę, jog ir esant apie 16 °C lauke, uždaro automobilio viduje saulėje per valandą gali susidaryti daugiau kaip 40 °C.
Tai ypač pavojinga vaikams ir augintiniams, nes tokioje aplinkoje kūnas greitai perkaista.
Vairas, prietaisų skydelis ir sėdynės
Vairas – vienas dažniausiai paliečiamų, bet greitai įkaistančių automobilio paviršių. Nustatyta, kad saulėje stovėjusio automobilio vairo paviršius per valandą karštą dieną gali pasiekti apie 53 °C, sėdynės – apie 51 °C, o prietaisų skydelis – net apie 69 °C. Dėl to prieš pradedant važiuoti verta kelias minutes išvėdinti saloną ir, jei įmanoma, naudoti priekinio stiklo uždangą nuo saulės.
Kaip saugiau išgyventi kaitrą
Karštis veikia ne tik odą, bet ir visą organizmą. Kad sumažintumėte perkaitimo riziką, verta iš anksto planuoti dieną ir laikytis kelių paprastų principų.
Gerkite pakankamai skysčių
Karštu oru dehidratacija gali vystytis greitai. Vienas praktiškiausių būdų stebėti, ar pakanka skysčių – atkreipti dėmesį į šlapinimosi dažnį ir šlapimo spalvą. Dažnai rekomenduojama, kad būdravimo metu į tualetą norėtųsi maždaug kas 2–3 valandas, o šlapimas būtų šviesus, „šiaudų“ atspalvio. Tamsesnė spalva gali reikšti, kad vandens trūksta.
Pasirūpinkite elektrolitais
Vien vanduo ne visada atkuria tai, ką prarandame su prakaitu. Karščio metu svarbūs elektrolitai (ypač natris ir kalis), nes jie padeda palaikyti skysčių balansą organizme. Ilgai geriant tik vandenį ir daug prakaituojant, elektrolitų pusiausvyra gali suprastėti, todėl kartais naudinga papildyti mitybą elektrolitais (pavyzdžiui, su maistu ar specialiais gėrimais).
Darykite pertraukas ir mažinkite krūvį
Jei įmanoma, intensyviausius darbus ir sportą lauke planuokite ryte arba vakare. Kai tenka būti lauke dienos įkarštyje, darykite dažnas pertraukėles pavėsyje ar patalpoje, gurkšnokite skysčius ir stebėkite savijautą.
Rinkitės vėsesnį pagrindą – ypač vedžiojant augintinius
Šaligatviai ir kelio danga spinduliuoja šilumą, todėl vaikščioti jais vidurdienį nepatogu ir gali būti pavojinga letenoms. Jei galite, rinkitės žolę, vedžiokite augintinius vėsesniu paros metu arba naudokite specialią letenų apsaugą.
Ką verta prisiminti
- Saulėje įkaitę paviršiai dažnai būna karštesni nei oras, todėl prisilietimas gali baigtis nudegimu.
- Asfaltas, metalas ir automobilio salonas – vieni pavojingiausių „tylių“ karščio šaltinių.
- Skysčiai, elektrolitai, pertraukos ir protingas dienos planavimas padeda sumažinti perkaitimo riziką.
- Augintiniams karštos dangos ypač pavojingos – rinkitės žolę ir vėsesnį laiką pasivaikščiojimams.
