14 faktų apie gyvūnėlių sausainius, kurių tikriausiai nežinojote

Gyvūnėlių sausainiai daugeliui asocijuojasi su vaikyste: paprasti, traškūs, švelniai saldūs ir išspausti mažų zoologijos sodo gyventojų formomis. Nors jie neatrodo įmantrūs, būtent tas „valgai ir žaidi“ derinys pavertė juos vienu nostalgiškiausių užkandžių. Įdomiausia tai, kad už šių sausainių slypi kur kas daugiau istorijos ir netikėtų detalių, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Turinys

1.Kas yra gyvūnėlių sausainiai ir kuo jie išskirtiniai
2.Įdomūs faktai apie gyvūnėlių sausainius
3.Dažniausi klausimai apie gyvūnėlių sausainius

Kas yra gyvūnėlių sausainiai ir kuo jie išskirtiniai

Gyvūnėlių sausainiai – tai bendrinis pavadinimas sausainiams ar krekeriams, kurie kepami gyvūnų formomis. Tai nėra vieno konkretaus gamintojo vardas: tokio tipo užkandį gamina kelios skirtingos įmonės, o receptūros gali skirtis nuo klasikinių, lengvai saldžių sausainių iki glaistu ar šokoladu dengtų variantų.

Šių sausainių žavesys paprastas: jie maloniai traška, yra pakankamai neutralūs, kad patiktų ir vaikams, ir suaugusiesiems, o formos (liūtai, drambliai, žirafos ir pan.) suteikia pramogos elementą.

Įdomūs faktai apie gyvūnėlių sausainius

Kilmė – ne ten, kur daugelis tikėtųsi

Nors daug kas šiuos sausainius sieja su Šiaurės Amerika, jų istorija prasidėjo Anglijoje. Ten dar XIX amžiuje buvo populiarūs panašūs kepiniai (britai juos dažniau vadina „biskvitais“, o ne krekeriais). Vėliau importuoti gaminiai išpopuliarėjo tiek, kad kitose šalyse kepėjai ėmė kurti savas versijas.

Tai užkandžio tipas, o ne vienas konkretus produktas

Gyvūnų formų sausainius gamina ne viena įmonė. Viena pirmųjų tokius sausainius pradėjo gaminti dar XIX amžiaus pabaigoje (1871 m.), ir dalis gamintojų iki šiol remiasi senesnėmis receptūromis. Rinkoje galima rasti tiek paprastų, tiek glazūruotų ar šokoladu dengtų gyvūnėlių sausainių.

Jus gali sudominti

Kadaise tai buvo itin pigus skanėstas

XX amžiaus pradžioje gyvūnėlių sausainiai kainavo tiek, kad buvo laikomi labai prieinamu malonumu. Šiandien jų kaina įprastai siekia kelis eurus (ar atitinkamą sumą vietine valiuta), priklausomai nuo pakuotės dydžio ir rūšies.

Formų įvairovė – didžiulė

Vieno labai gerai žinomo klasikinio rinkinio istorijoje yra buvę daugiau nei 53 skirtingi gyvūnai. Per metus kolekcijos keitėsi, todėl vienais laikotarpiais pakuotėje galėjai rasti vienus gyvūnus, kitais – jau papildytą ar pakoreguotą rinkinį.

Vienas gyvūnas „išsiskiria“ apranga

Įdomi smulkmena: iš visų formų tik beždžionė tradiciškai vaizduojama su rūbais – konkrėčiai su kelnėmis. Kodėl taip susiklostė, aiškaus paaiškinimo nėra, bet tai tapo savotišku išskirtiniu bruožu.

Nauji gyvūnai atsiranda balsavimo principu

Kartais gamintojai papildo gyvūnų rinkinį naujais personažais. Pavyzdžiui, vienu atveju, minint 100 metų sukaktį, buvo surengtas konkursas, o naujuoju kolekcijos nariu tapo koala, aplenkusi kitus siūlytus variantus.

Revoliucija pakuotėje: nuo statinių iki dėžučių

Ankstyviausiais laikais tokie sausainiai dažnai būdavo pardavinėjami sveriami – iš didelių talpų ar statinių. Vėliau vienas didžiausių gamintojų pradėjo juos tiekti dėžutėse, kurios tapo atpažįstamu formatu ir padėjo sukurti „kolekcionuojamo“ užkandžio įspūdį.

Kam reikalinga virvelė ant dėžutės

Vienas iš labiausiai atpažįstamų pakuotės elementų – virvelė. Iš pradžių ji buvo sumanyta kaip detalė, leidžianti dėžutę pakabinti, pavyzdžiui, kaip šventinę puošmeną. Šiandien tai tiesiog patogi rankenėlė, ypač kai užkandį nešiojasi vaikai.

Virvelės sunaudojama įspūdingai daug

Skaičiuojama, kad per metus tokioms dėžutėms prireikia apie 8 000 mylių virvelės. Tai vienas tų faktų, kurie primena, kiek daug smulkių detalių slepiasi už masinės gamybos.

Pakuotės dizainas laikui bėgant keitėsi

Po daugiau nei šimtmečio klasikinės dėžutės dizainas buvo atnaujintas: gyvūnai joje imti vaizduoti laisviau, nebe „narvuose“. Pokyčiai atspindi platesnę maisto produktų pakuočių evoliuciją – nuo žinučių ir estetikos iki vertybių bei požiūrio į gyvūnų gerovę.

Kepimo procesas – ypač greitas

Gamyboje sausainiai iškepa labai greitai – maždaug per keturias minutes ilgoje konvejerinėje krosnyje. Tokiu tempu linija gali pagaminti apie 12 000 sausainių per minutę, todėl šis užkandis lengvai gaminamas dideliais kiekiais.

Gyvūnėlių sausainiai turi savo šventinę dieną

Šiam užkandžiui skiriama atskira diena – balandžio 18-oji. Tai proga prisiminti vaikystės skonį ir tiesiog pasimėgauti klasikiniu skanėstu.

Popkultūros detalė: daina apie sausainius sriuboje

Viename senajame filme skambėjo daina apie gyvūnėlių sausainius. Joje buvo paminėti beždžionės ir triušiai, tačiau yra vienas kabliukas: triušių formos gyvūnėlių sausainiai tradiciškai nebuvo gaminami. Vis dėlto daina tapo tokia žinoma, kad ilgą laiką buvo naudojama reklamoje.

Vartojimo šuolis pandemijos metu

Statistika rodo, kad 2020 m. beveik milijonas žmonių JAV suvartojo po aštuonias ar daugiau gyvūnėlių sausainių pakuotes per metus. Tai įdomus pavyzdys, kaip stresiniais laikotarpiais žmonės dažniau renkasi nostalgišką, „komforto“ maistą.

Dažniausi klausimai apie gyvūnėlių sausainius

Kiek skirtingų gyvūnų formų gali būti?

Viename iš klasikiškiausių rinkinių istorijoje buvo daugiau nei 53 gyvūnai. Visgi konkretus pasirinkimas gali skirtis priklausomai nuo laikotarpio, gamintojo ir regiono.

Kas sugalvojo gyvūnėlių sausainius?

Tikslaus vieno išradėjo įvardyti nepavyksta. Žinoma, kad tokio tipo sausainiai pirmiausia buvo gaminami Anglijoje XIX amžiaus pradžioje, o JAV rinkoje anksčiausiai juos pradėjo gaminti viena sausainių įmonė, veiklą pradėjusi 1871 metais.