Šiuolaikiniai prekybos centrai jau seniai nebėra vien vieta, kur nusiperki drabužių ar užsuki į kino teatrą. Dabar viename pastate gali rasti pramogų parką, virvių trasas, riedlenčių ar kitų pramogų zonas, vietų pavalgyti, o kai kur net susitvarkyti kasdienių reikalų. Nenuostabu, kad kyla klausimas: ar tikrai daug žinome apie prekybos centrus ir jų istoriją?
- 1.Prekybos centrai keitėsi, nes pasikeitė žmonių įpročiai
- 2.Didžiausias prekybos centrų pakilimas buvo 1980-ieji
- 3.Pirmtakė Europoje: uždengta galerija Milane
- 4.Pirmasis modernus uždaras prekybos centras: 1956 m. kompleksas
- 5.Didžiausias pagal plotą pasaulyje – ne tas, kurio dažniausiai tikimasi
- 6.Kai kurie prekybos centrai sąmoningai atkartoja vietos dvasią
- 7.Restoranai ir pramogos dažnai tampa pagrindiniu „masalu“
- 8.Prekybos centrai tapo kino ir popkultūros scena
- 9.Šventinis darbas: kiek uždirba prekybos centrų Kalėdų seneliai
- 10.Nuo baltų staltiesių iki maisto zonų
- 11.Kodėl internetiniai prekių ženklai vis tiek atidaro fizines parduotuves
- 12.Taip, kai kur galima net gyventi prie prekybos centro
Žemiau – įdomūs faktai apie prekybos centrų evoliuciją: nuo ankstyvųjų uždarų galerijų Europoje iki milžiniškų šiuolaikinių kompleksų, kurie primena mažus miestus.
Prekybos centrai keitėsi, nes pasikeitė žmonių įpročiai
Pastaraisiais dešimtmečiais pirkėjų elgsena smarkiai pakito: vis daugiau pirkinių persikėlė į internetą, o „vienu paspaudimu“ užsakomos prekės atkeliauja tiesiai į namus. Dėl to dalis tradicinių didžiųjų parduotuvių, kurios anksčiau būdavo prekybos centrų „inkarai“, pradėjo mažinti padalinių skaičių arba visai užsidarė.
Kad užpildytų atsilaisvinusias erdves, daug prekybos centrų pradėjo plėsti veiklą: įrengia daugiau restoranų, laisvalaikio zonų, pramogų, o kai kuriais atvejais šalia ar net pačiuose kompleksuose atsiranda ir gyvenamųjų būstų. Taip prekybos centras tampa vieta, kur žmonės atvyksta ne tik pirkti, bet ir praleisti laiką.
Didžiausias prekybos centrų pakilimas buvo 1980-ieji
Prekybos centrų „aukso amžiumi“ dažnai laikomas laikotarpis apie 1980 metus, kai jų buvo itin daug. Vėliau, keičiantis vartojimo įpročiams, dalis centrų užsidarė, o kiti turėjo iš esmės persitvarkyti, kad išliktų patrauklūs. Kai kurie apleisti kompleksai net gavo „vaiduoklių prekybos centrų“ reputaciją, nes liko tušti ir nykūs.
Pirmtakė Europoje: uždengta galerija Milane
Vienu iš ankstyviausių prekybos centro tipo pavyzdžių laikoma Galleria Vittorio Emanuele II Milane. Ji suprojektuota XIX amžiuje ir iki šiol veikia. Ši galerija garsėja prabangia architektūra ir uždengtais pasažais, kurie kviečia pasivaikščioti neskubant – labiau kaip miesto salonas, o ne tik apsipirkimo vieta.
Pirmasis modernus uždaras prekybos centras: 1956 m. kompleksas
Modernių, šiandien mums įprastų prekybos centrų pradžia siejama su 1956 metais, kai buvo atidarytas uždaras prekybos centras Edinos mieste. Jis laikomas vienu pirmųjų tokio tipo pavyzdžių, kuriame apsipirkimas buvo perkeltas į patogią, nuo oro sąlygų apsaugotą vidaus erdvę.
Netoliese vėliau iškilo vienas garsiausių pasaulyje centrų – milžiniškas kompleksas, turintis šimtus parduotuvių, daugybę restoranų, viešbučius ir pramogų erdves (nuo akvariumo iki atrakcionų). Kasmet jis pritraukia šimtus milijonų lankytojų iš įvairių šalių, todėl neretai laikomas ne tik prekybos vieta, bet ir kelionių tikslu.
Didžiausias pagal plotą pasaulyje – ne tas, kurio dažniausiai tikimasi
Nors vienas žymiausių didžiulių prekybos centrų užima apie 78 akrus, didžiausio pasaulyje titulą turi dar didesnis kompleksas Teherane. Jis išsiskiria tuo, kad jame yra ne tik parduotuvės: lankytojai ten gali rasti ir biblioteką, koncertų salę bei maldos erdves.
Įdomu tai, kad kitas itin didelis prekybos centras Kinijoje kurį laiką buvo beveik tuščias: jis buvo orientuotas į prabangos segmentą, tačiau didelė dalis žmonių paprasčiausiai negalėjo sau leisti ten apsipirkti. Vėliau, pakeitus koncepciją ir pritaikius pasiūlą platesniam pirkėjų ratui, kompleksas pradėjo atgyti.
Kai kurie prekybos centrai sąmoningai atkartoja vietos dvasią
Prekybos centrai kartais projektuojami taip, kad forma ar architektūra primintų vietovę, kurioje jie stovi. Pavyzdžiui, vienas Floridos prekybos centras suprojektuotas taip, kad primintų aligatoriaus siluetą. Kitur prekybos erdvės įkurtos atnaujintame industriniame pastate, o Kolorade yra centras, kurio fasaduose ir detalėse pabrėžiama kalnų bei uolų estetika, o šalia driekiasi žygių takai.
Restoranai ir pramogos dažnai tampa pagrindiniu „masalu“
Prekybos centrų sėkmę vis dažniau lemia ne vien prekių pasirinkimas, o tai, ar žmonės turi priežastį atvykti. Tyrimų ir rinkos analizės įžvalgos rodo, kad dideli, gerai žinomi restoranai ar populiarios technologijų parduotuvės gali tapti traukos taškais, kurie atveda lankytojus į visą kompleksą.
- Dalis žmonių į prekybos centrą vyksta pirmiausia dėl konkretaus restorano ar kavinės.
- Koncepcinės ir gerai atpažįstamos parduotuvės taip pat veikia kaip magnetas srautui.
- Kai lankytojas jau atvyksta „dėl vieno dalyko“, dažnai kartu apsilanko ir kitose vietose.
Prekybos centrai tapo kino ir popkultūros scena
Ypač ryškiai prekybos centrai popkultūroje sužibėjo XX a. pabaigoje, kai jie tapo paauglių susitikimų vieta ir savotišku miesto gyvenimo centru. Dėl to nemažai filmų ir dokumentikos pasirinko būtent prekybos centrus kaip natūralią veiksmo aplinką – tai vieta, kur susikerta skirtingi žmonės, istorijos ir kasdienybė.
Šventinis darbas: kiek uždirba prekybos centrų Kalėdų seneliai
Šventiniu laikotarpiu prekybos centruose dirbantys Kalėdų seneliai vidutiniškai uždirba daugiau nei 23 JAV dolerius per valandą. Įdomu ir tai, kad kai kurioms tokioms pareigoms nebūtina natūrali barzda, nors didelė dalis dirbančiųjų teigia ją turintys. Dažnai keliami ir papildomi reikalavimai: gebėjimas išlaikyti linksmą, šventišką nusiteikimą bei praeiti patikrinimus.
Nuo baltų staltiesių iki maisto zonų
Anksčiau apsilankymas prekybos centre neretai reikšdavo ir elegantiškus pietus: universalių parduotuvių kavinėse buvo įprastas labiau „restoraninis“ aptarnavimas. Vėliau, prekybos centrams augant, išpopuliarėjo maisto zonos, kurios pasiūlė greitesnį ir paprastesnį formatą.
Pirmoji tokio tipo maisto zona, kaip nurodoma, atsirado 1974 metais viename Niu Džersio prekybos centre. Šiandien maisto erdvės vėl keičiasi: kai kur vietoje standartinio greito maisto atsiranda modernesnės „food hall“ koncepcijos, o naujuose kompleksuose galima rasti net savitarnos vyno barų su technologiniais sprendimais.
Kodėl internetiniai prekių ženklai vis tiek atidaro fizines parduotuves
Nors elektroninė prekyba patogi, daliai prekių žmonės vis dar nori „gyvo“ kontakto: paliesti, pasimatuoti, išbandyti. Dėl šios priežasties kai kurie internetiniai prekių ženklai pradėjo aktyviau kurtis fizinėse erdvėse – ypač ten, kur pirkėjai nori įvertinti komfortą ar tinkamumą vietoje, pavyzdžiui, renkantis čiužinius, akinius ar drabužius.
Taip, kai kur galima net gyventi prie prekybos centro
Mišrios paskirties projektai tampa vis dažnesni: dalis senesnių prekybos centrų perplanuojami, o jų teritorijose atsiranda gyvenamieji namai, butai ar bendruomeninės erdvės. Kartais tai reiškia ir visišką pertvarką – senas kompleksas nugriaunamas, o jo vietoje sukuriamas kvartalas, kuriame dera prekyba, paslaugos, pramogos ir gyvenimas.
