Sviestas turi keistą talentą: net paprasčiausią maistą paverčia malonumu. Užtenka gabalėlio ant ryžių, makaronų ar bulvių, ir skonis staiga tampa pilnesnis. O duona, kuri namuose atrodytų „šiaip sau“, su geru sviestu gali dingti nuo stalo akimirksniu. Ne veltui restoranuose sviestas dažnai atrodo tarsi „skanesnis“ nei tas, kurį naudojame kasdien.
Gera žinia ta, kad tam nereikia jokių slaptų virtuvių triukų ar ypatingos vietos. Dalis „restorano efekto“ susideda iš pasirinkto sviesto tipo, jo laikymo ir to, kaip jis pagardinamas ar paruošiamas. Šiuos principus nesudėtinga pritaikyti ir namuose.
Kodėl restoranuose sviestas dažnai atrodo skanesnis
Skonio „gerumas“ visada yra truputį subjektyvus: vieni mėgsta itin sūrų, kiti – švelnų ir salstelėjusį, treti vertina žolelėmis kvepiantį sviestą. Be to, skirtingos vietos pateikia skirtingą sviestą: vienur atneš šaltus supakuotus gabalėlius, kitur – kambario temperatūros sviestą tepimui, o dar kitur – aromatizuotą sviestą, kuris tirpsta ant karšto patiekalo. Vis dėlto yra keli labai dažni paaiškinimai, kodėl restoranuose jis palieka stipresnį įspūdį.
Daugiau sviesto riebalų
Vienas svarbiausių skirtumų – riebalų procentas. Įprastas sviestas parduotuvėse dažnai būna apie 80 % riebumo, o aukštesnio riebumo sviestas (dažnai vadinamas „europietiško tipo“) gali būti dar riebesnis. Kuo daugiau riebalų, tuo sviestas paprastai būna sodresnio skonio, švelnesnės tekstūros ir „turtingesnis“ burnoje.
Druska ir prieskoniai naudojami sąmoningai
Kai sviestas restorane nėra tik priedas „dėl vaizdo“, o svarbi patiekalo dalis (pavyzdžiui, tepamas ant skrudintos duonos ar skirtas mirkymui), jis dažnai būna paragautas ir tiksliai pagardintas. Dažniausias „pagerintojas“ – druska: tinkamas jos kiekis sustiprina pageidaujamas skonio natas ir sukuria ryškesnį bendrą įspūdį. Be to, sviestas neretai derinamas su žolelėmis, prieskoniais ar kitais priedais, kad tiktų konkrečiam patiekalui.
Sviestas nespėja prisigerti šaldytuvo kvapų
Riebalai lengvai sugeria aplinkos kvapus. Jei sviestas namuose ilgai stovi šaldytuve nepridengtas ar tik puse lūpos įvyniotas, jis gali perimti šaldytuvo aromatus. Restoranuose sviestas paprastai sunaudojamas greitai, todėl rečiau spėja „prisirinkti“ pašalinių kvapų.
Kaip namuose pasigaminti „restorano lygio“ sviestą
Jei norite, kad sviestas namuose būtų toks pat patrauklus kaip kavinėje ar restorane, užtenka kelių paprastų pasirinkimų: ką nusipirkti, kaip laikyti ir kaip paruošti patiekiant.
Rinkitės kokybiškesnį sviestą
Kasdieniam kepimui ar gaminimui įprastas sviestas dažniausiai tinka puikiai. Tačiau jei sviestą planuojate valgyti „tiesiogiai“ – tepti ant skrebučio, dėti ant karštų makaronų ar patiekti su duona – verta rinktis geresnės kokybės variantą.
- Aukštesnio riebumo sviestas dažniausiai suteikia sodresnį skonį ir kremiškesnę tekstūrą.
- Žole šertų karvių pieno sviestas dažnai pasižymi ryškesniu, kompleksiškesniu aromatu.
- Turgeliuose ar iš smulkių gamintojų neretai galima rasti labai kokybiško, šviežio sviesto.
Prieš patiekdami leiskite sušilti
Ilgesniam laikymui sviestą geriausia laikyti šaldytuve ar šaldiklyje. Tačiau tepimui svarbi temperatūra. Jei norite lengvai tepamo sviesto, išimkite jį iš šaldytuvo ir palaikykite kambario temperatūroje maždaug 20 minučių (kartais pakanka ir mažiau – priklauso nuo virtuvės šilumos).
Jeigu manote, kad sviestą greitai sunaudosite, jį galima trumpai palaikyti ant stalviršio. Vis dėlto praktiškiausia taisyklė – laikyti tiek, kiek realiai suvartosite artimiausiu metu, o likutį grąžinti į šaldytuvą. Laikant ne šaldytuve, dažniau pasirenkamas sūdytas sviestas, nes druska padeda jį išlaikyti stabilesnį. Taip pat visada verta pasitikrinti galiojimo datą.
Pagardinkite, kad skonis būtų „restoraninis“
Aromatizuotas sviestas namuose gali pakeisti padažą ar tapti ypatingu akcentu prie mėsos, žuvies, daržovių ar duonos. Patogiausia tai daryti su minkštu (sušilusiu) sviestu ir plaktuvu.
- Saldžiam variantui: klevų sirupas ir šiek tiek „moliūgo pyrago“ prieskonių mišinio pagal skonį.
- Sūriam variantui: smulkintos šviežios žolelės.
- Ryškesniam skoniui: minkštas trupantis sūris, pavyzdžiui, pelėsinis ar ožkos.
Tikslios formulės nėra – ragaukite ir reguliuokite pagal tai, prie ko sviestą patieksite.
Išplakite, jei norite purumo
„Lengvas“ ir purus sviestas restoranuose dažnai būna tiesiog išplaktas. Lengvai suminkštinkite sviestą (apie 10 minučių kambario temperatūroje), tuomet plakite vidutiniu greičiu – taip į sviestą įsimaišo mažos oro pūslelės, o tekstūra tampa ypatingai tepama.
Plakti galite ir sūdytą, ir nesūdytą sviestą. Jei renkatės nesūdytą, prieš patiekdami paragaukite – gali norėtis įmaišyti žiupsnelį kokybiškos druskos, kad skonis būtų išraiškingesnis.
Išplaktą sviestą laikykite šaldytuve sandariame inde.
